M.Starkevičiūtė paskaičiavo "kultūros išlaidas"

 (2)
Pirmadienį Atviros Lietuvos fonde (ALF) buvo pristatyta nepriklausomos finansų ekspertės Margaritos Starkevičiūtės tyrimas "Išlaidų kultūrai apžvalga". Tyrimas atliktas ALF Kultūros programos užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip ir kam skirstomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Nacionalinių kultūros institucijų finansavimui skiriama didžioji dalis Kultūros ministerijos biudžeto. 1998 metais tam buvo skirta 57 proc., šiemet - 55 proc. Kultūros ministerijos išlaidų.

"Kultūros įstaigų tinklas yra įšaldytas dar nuo sovietinių laikų. Valstybės biudžeto sudarymo tvarka per dešimt metų buvo reformuojama tik formaliai, o biudžeto programos sudaromos, remiantis sunkiai palyginamais ir kontroliuojamais rodikliais", teigia ekspertė. Ji siūlo išlaidas kultūrai skirstyti, remiantis objektyviais kriterijais.

Aptardama valstybės dotacijų ir kultūros instituicijų gaunamų lėšų panaudojimą teatruose, koncertinėse organizacijose, bibliotekose ir muziejuose, M. Starkevičiūtė stebėjosi, jog valstybė skiria lėšas "nuostoliams dengti" ir neatskiria fiksuotų išlaidų, skirtų pastatų bei administracijos išlaikymui, nuo "grynai kūrybai" skiriamos dalies.

Remdamasi Kultūros ministerijos ataskaitomis, ekspertė išsiaiškino, jog , pvz., ansambliui "Lietuva" 1999 metais vienam klausytojui valstybė skyrė 192,27 lito (pajamų gauta 7,87 Lt), o Nacionalinei filharmonijai - 147,36 Lt (pajamų gauta 16,75 Lt).

Tačiau Nacionalinis Operos ir baleto teatras, kurio pastatymai yra brangesni nei koncertai, 1999 metais gavo 95,97 Lt vienam žiūrovui (pajamų gauta 17,76 Lt).

Iš muziejų daugiausiai lėšų buvo skirta vienam Teatro, muzikos ir kino muziejaus lankytojui - 1999 m. 1889 Lt, tuo tarpu pajamų gauta 5,50 lt.

Tokiu atveju, M. Starkevičiūtė siūlo muziejui rengti įvairias šviečiamojo ar labdaringo pobūdžio ekskursijas, kurios bent kiek pateisintų valstybės skiriamus pinigus.

M. Starkevičiūtės požiūris į valstybės skiriamas stipendijas menininkams taip pat susijęs su piliečių kaip kultūros vartotojų koncepcija.

"Stipendijos turi būti skiriamos konkretiems projektams įgyvendinti, o stažuotės apskritai yra paties menininko asmeninis reikalas. Be to, mūsų menininkai visai nesistengia pasinaudoti Europoje esančiais pinigias - jiems daug lengviau nueiti į Kultūros ministeriją", sakė finansų ekspertė.

Ji taip pat siūlė nedotuoti leidyklų, o geriau nupirkti sunkiau parduodamų knygų tiražus ir išdalinti bibliotekoms.

Savo išvadose bei pasiūlymuose nepriklausoma finansų ekspertė siūlė kultūrai skiriamas lėšas visų pirma naudoti kultūros paslaugų pirkimui iš kūrėjų, o ne institucijų finansavimui, lėšas skirti remiantis lankytojų skaičiumi, festivalius ir kitus didesnius renginius finansuoti tik bendro finansavimo principu.

Komentuodama konkrečius atvejus, kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė išskyrė grynai finansinio požiūrio į kultūros biudžetą privalumus ir trūkumus, abejodama, ar racionalu vertinti lėšų skirstymo kriterijus tokiu metodu.

Kalbėdama apie stipendijas, vice ministrė pabrėžė, jog "socialinė parama turi funkcionuoti ir būti atskirta nuo kūrybinių projektų".

Diskusijoje kalbėję meno kritikas ir parodų kuratorius Andersas Kreugeris (Anderšas Kriogeris), Lietuvos PEN centro prezidentas Almantas Samalavičius bei kiti valstybinių ir nevalstybinių kultūros įstaigų atstovai, įvertinę tokio tyrimo būtinumą, pabrėžė, jog kultūros politikos neįmanoma vertinti tik finansiniu požiūriu, nes egzistuoja aibė išlygų: elitinė kultūra, įvarios meno komisijos, kiekybės ir kokybės kriterijai.

Atviros Lietuvos Fondo Kultūros programos direktorė Elona Bundzaitė patvirtino, jog fondas yra suinteresuotas plėsti ir gilinti šį tyrimą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nepaisydami Vilniaus mero nepritarimo visuomenininkai gamins paminklą Vyčiui (33)

Visuomeninių organizacijų ir pavienių asmenų sukurtas Vyčio paramos fondas ketina gaminti Lukiškių aikštei skirtą paminklą, nepaisydami neigiamo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus požiūrio į šį projektą.

Pranešė apie pažeidimą, tačiau nukentėjo pats: prabilo dar vienas vilnietis Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą (231)

DELFI aprašius atvejį, kai apie ne vietoje pastatytą automobilį Vilniaus miesto savivaldybę per programėlę „Tvarkau Vilnių“ informavusio sostinės gyventojo duomenys galimai buvo atskleisti pažeidėjui, į redakciją kreipėsi ir dar vienas į panašią situaciją patekęs skaitytojas.

Vilniaus Karveliškių kapinėse – šiurpus vaizdas: apsemta dalis kapų papildyta „Grindos“ komentaru (43)

Antradienį priešpiet DELFI sulaukė skaitytojo nuotraukų, kuriose matyti šiurpokas vaizdas – Vilniuje esančiose Karveliškių kapinėse dalis antkapių iš dalies panirę po vandeniu. Kaip DELFI nurodė kapinių atstovai, apie šią bėdą žinoma – taip nutiko dėl lietaus ir tirpstančio sniego.

A. Veryga: tikslas yra sumažinti alkoholio vartojimą iki 7 litrų gyventojui (181)

Vyriausybės tikslas – pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą alkoholio suvartojimo ribą, kad gyventojui per metus tektų ne daugiau kaip 7 litrai absoliutaus alkoholio, sako „valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

R. Durbinas: žinau, ką V. Putinas gali padaryti Baltijos šalyse (327)

Jungtinės Valstijos neturėtų visiškai atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija, tačiau būtina prisiminti, kad Maskva kelia grėsmę, sako Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų senatorius demokratas Richardas Durbinas.