M.Starkevičiūtė paskaičiavo "kultūros išlaidas"

 (2)
Pirmadienį Atviros Lietuvos fonde (ALF) buvo pristatyta nepriklausomos finansų ekspertės Margaritos Starkevičiūtės tyrimas "Išlaidų kultūrai apžvalga". Tyrimas atliktas ALF Kultūros programos užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip ir kam skirstomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Nacionalinių kultūros institucijų finansavimui skiriama didžioji dalis Kultūros ministerijos biudžeto. 1998 metais tam buvo skirta 57 proc., šiemet - 55 proc. Kultūros ministerijos išlaidų.

"Kultūros įstaigų tinklas yra įšaldytas dar nuo sovietinių laikų. Valstybės biudžeto sudarymo tvarka per dešimt metų buvo reformuojama tik formaliai, o biudžeto programos sudaromos, remiantis sunkiai palyginamais ir kontroliuojamais rodikliais", teigia ekspertė. Ji siūlo išlaidas kultūrai skirstyti, remiantis objektyviais kriterijais.

Aptardama valstybės dotacijų ir kultūros instituicijų gaunamų lėšų panaudojimą teatruose, koncertinėse organizacijose, bibliotekose ir muziejuose, M. Starkevičiūtė stebėjosi, jog valstybė skiria lėšas "nuostoliams dengti" ir neatskiria fiksuotų išlaidų, skirtų pastatų bei administracijos išlaikymui, nuo "grynai kūrybai" skiriamos dalies.

Remdamasi Kultūros ministerijos ataskaitomis, ekspertė išsiaiškino, jog , pvz., ansambliui "Lietuva" 1999 metais vienam klausytojui valstybė skyrė 192,27 lito (pajamų gauta 7,87 Lt), o Nacionalinei filharmonijai - 147,36 Lt (pajamų gauta 16,75 Lt).

Tačiau Nacionalinis Operos ir baleto teatras, kurio pastatymai yra brangesni nei koncertai, 1999 metais gavo 95,97 Lt vienam žiūrovui (pajamų gauta 17,76 Lt).

Iš muziejų daugiausiai lėšų buvo skirta vienam Teatro, muzikos ir kino muziejaus lankytojui - 1999 m. 1889 Lt, tuo tarpu pajamų gauta 5,50 lt.

Tokiu atveju, M. Starkevičiūtė siūlo muziejui rengti įvairias šviečiamojo ar labdaringo pobūdžio ekskursijas, kurios bent kiek pateisintų valstybės skiriamus pinigus.

M. Starkevičiūtės požiūris į valstybės skiriamas stipendijas menininkams taip pat susijęs su piliečių kaip kultūros vartotojų koncepcija.

"Stipendijos turi būti skiriamos konkretiems projektams įgyvendinti, o stažuotės apskritai yra paties menininko asmeninis reikalas. Be to, mūsų menininkai visai nesistengia pasinaudoti Europoje esančiais pinigias - jiems daug lengviau nueiti į Kultūros ministeriją", sakė finansų ekspertė.

Ji taip pat siūlė nedotuoti leidyklų, o geriau nupirkti sunkiau parduodamų knygų tiražus ir išdalinti bibliotekoms.

Savo išvadose bei pasiūlymuose nepriklausoma finansų ekspertė siūlė kultūrai skiriamas lėšas visų pirma naudoti kultūros paslaugų pirkimui iš kūrėjų, o ne institucijų finansavimui, lėšas skirti remiantis lankytojų skaičiumi, festivalius ir kitus didesnius renginius finansuoti tik bendro finansavimo principu.

Komentuodama konkrečius atvejus, kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė išskyrė grynai finansinio požiūrio į kultūros biudžetą privalumus ir trūkumus, abejodama, ar racionalu vertinti lėšų skirstymo kriterijus tokiu metodu.

Kalbėdama apie stipendijas, vice ministrė pabrėžė, jog "socialinė parama turi funkcionuoti ir būti atskirta nuo kūrybinių projektų".

Diskusijoje kalbėję meno kritikas ir parodų kuratorius Andersas Kreugeris (Anderšas Kriogeris), Lietuvos PEN centro prezidentas Almantas Samalavičius bei kiti valstybinių ir nevalstybinių kultūros įstaigų atstovai, įvertinę tokio tyrimo būtinumą, pabrėžė, jog kultūros politikos neįmanoma vertinti tik finansiniu požiūriu, nes egzistuoja aibė išlygų: elitinė kultūra, įvarios meno komisijos, kiekybės ir kokybės kriterijai.

Atviros Lietuvos Fondo Kultūros programos direktorė Elona Bundzaitė patvirtino, jog fondas yra suinteresuotas plėsti ir gilinti šį tyrimą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl K. Pūko ginklo (12)

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, kai Seimo narys Kęstutis Pūkas į Seimą atsinešė pistoletą.

S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus atsakingoms institucijoms turi mažėti finansavimas (21)

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo mažinti finansavimą institucijoms, kurios yra atsakingos už neteisėtai statiniams Nidoje ir Juodkrantėje išduotus leidimus. Anot jo, valstybė turės kompensuoti žalą už nugriautus pastatus, todėl ji privalo susigrąžinti pinigus.

Mįslė: kaip M. Bastys gavo leidimą dirbti su slapta informacija 2006 m. (13)

Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta didžiulės apimties informacija apie parlamentaro Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos piliečiais bei prieštaringais verslininkais yra tikrai rimta, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Valstiečiai meta rimtą iššūkį emigracijai (130)

Didžiausia Seime valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija inicijuoja nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos stabdymo.

D. Jauniškis: jei VSD tikrintų visus Seimo narius, nieko kito neveiktų (21)

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad neįmanoma patikrinti visų Seimo narių dėl jų ryšių ar pažeidžiamumo, nes tai milžiniškas darbas. Šiuo metu VSD atlieka patikrinimą tų parlamentarų, kurie turi gauti leidimą dirbti su slapta informacija pagal einamas pareigas.