Pirmadienį Atviros Lietuvos fonde (ALF) buvo pristatyta nepriklausomos finansų ekspertės Margaritos Starkevičiūtės tyrimas "Išlaidų kultūrai apžvalga". Tyrimas atliktas ALF Kultūros programos užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip ir kam skirstomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Margarita Starkevičiūtė
Nacionalinių kultūros institucijų finansavimui skiriama didžioji dalis Kultūros ministerijos biudžeto. 1998 metais tam buvo skirta 57 proc., šiemet - 55 proc. Kultūros ministerijos išlaidų.

"Kultūros įstaigų tinklas yra įšaldytas dar nuo sovietinių laikų. Valstybės biudžeto sudarymo tvarka per dešimt metų buvo reformuojama tik formaliai, o biudžeto programos sudaromos, remiantis sunkiai palyginamais ir kontroliuojamais rodikliais", teigia ekspertė. Ji siūlo išlaidas kultūrai skirstyti, remiantis objektyviais kriterijais.

Aptardama valstybės dotacijų ir kultūros instituicijų gaunamų lėšų panaudojimą teatruose, koncertinėse organizacijose, bibliotekose ir muziejuose, M. Starkevičiūtė stebėjosi, jog valstybė skiria lėšas "nuostoliams dengti" ir neatskiria fiksuotų išlaidų, skirtų pastatų bei administracijos išlaikymui, nuo "grynai kūrybai" skiriamos dalies.

Remdamasi Kultūros ministerijos ataskaitomis, ekspertė išsiaiškino, jog , pvz., ansambliui "Lietuva" 1999 metais vienam klausytojui valstybė skyrė 192,27 lito (pajamų gauta 7,87 Lt), o Nacionalinei filharmonijai - 147,36 Lt (pajamų gauta 16,75 Lt).

Tačiau Nacionalinis Operos ir baleto teatras, kurio pastatymai yra brangesni nei koncertai, 1999 metais gavo 95,97 Lt vienam žiūrovui (pajamų gauta 17,76 Lt).

Iš muziejų daugiausiai lėšų buvo skirta vienam Teatro, muzikos ir kino muziejaus lankytojui - 1999 m. 1889 Lt, tuo tarpu pajamų gauta 5,50 lt.

Tokiu atveju, M. Starkevičiūtė siūlo muziejui rengti įvairias šviečiamojo ar labdaringo pobūdžio ekskursijas, kurios bent kiek pateisintų valstybės skiriamus pinigus.

M. Starkevičiūtės požiūris į valstybės skiriamas stipendijas menininkams taip pat susijęs su piliečių kaip kultūros vartotojų koncepcija.

"Stipendijos turi būti skiriamos konkretiems projektams įgyvendinti, o stažuotės apskritai yra paties menininko asmeninis reikalas. Be to, mūsų menininkai visai nesistengia pasinaudoti Europoje esančiais pinigias - jiems daug lengviau nueiti į Kultūros ministeriją", sakė finansų ekspertė.

Ji taip pat siūlė nedotuoti leidyklų, o geriau nupirkti sunkiau parduodamų knygų tiražus ir išdalinti bibliotekoms.

Savo išvadose bei pasiūlymuose nepriklausoma finansų ekspertė siūlė kultūrai skiriamas lėšas visų pirma naudoti kultūros paslaugų pirkimui iš kūrėjų, o ne institucijų finansavimui, lėšas skirti remiantis lankytojų skaičiumi, festivalius ir kitus didesnius renginius finansuoti tik bendro finansavimo principu.

Komentuodama konkrečius atvejus, kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė išskyrė grynai finansinio požiūrio į kultūros biudžetą privalumus ir trūkumus, abejodama, ar racionalu vertinti lėšų skirstymo kriterijus tokiu metodu.

Kalbėdama apie stipendijas, vice ministrė pabrėžė, jog "socialinė parama turi funkcionuoti ir būti atskirta nuo kūrybinių projektų".

Diskusijoje kalbėję meno kritikas ir parodų kuratorius Andersas Kreugeris (Anderšas Kriogeris), Lietuvos PEN centro prezidentas Almantas Samalavičius bei kiti valstybinių ir nevalstybinių kultūros įstaigų atstovai, įvertinę tokio tyrimo būtinumą, pabrėžė, jog kultūros politikos neįmanoma vertinti tik finansiniu požiūriu, nes egzistuoja aibė išlygų: elitinė kultūra, įvarios meno komisijos, kiekybės ir kokybės kriterijai.

Atviros Lietuvos Fondo Kultūros programos direktorė Elona Bundzaitė patvirtino, jog fondas yra suinteresuotas plėsti ir gilinti šį tyrimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (47)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (102)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1140)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...