Motinystės išmoką siūloma skelti į dvi dalis: vienodą visiems ir priklausančią nuo stažo bei vidutinio atlyginimo

 (412)
Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) siūlo motinystės (tėvystės) išmoką suskaidyti į dvi dalis – visiems vienodą pastoviąją, kuri būtų mokama dvejus metus iš biudžeto gimstamumui paskatinti bei paremti jaunas šeimas, ir kintamąją, kurią mokėtų „Sodra” prarastoms pajamoms kompensuoti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarstė Vyriausybės siūlomas taupymo priemones, tačiau diskusijas dėl motinystės (tėvystės) išmokų atidėjo vėlesniam laikui.
© A.Didžgalvio nuotr.

Asociacija NAMS pareiškė kategoriškai prieštaraujanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planams „galutinai sugriauti ir taip menką paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ir gimstamumo skatinimo sistemą”.

Pasak jos atstovų, dabartinė paramos šeimoms ir gimstamumo skatinimo sistema kompleksiniu požiūriu, lyginant su kitomis ES šalimis, yra niekinė. Išmokos vaikams yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, jų gavėjų skaičius buvo sumažintas perpus ir yra mažiausias Bendrijoje, ikimokyklinis ugdymas ir visiškai nemokamas pagrindinis išsilavinimas esą neužtikrinamas kiekvienam vaikui, šeimų aprūpinimo būstu strategija – „simbolinė ir diskriminuojanti”. Motinystės (tėvystės) išmokos esanti vienintelė priemonė, kuri realiai veikia efektyviau nei kitose ES šalyse.

NAMS piktinasi, kad antrus metus bandymai taupyti prasideda nuo „šeimos politikos naikinimo”, dauguma sprendimų priimami skubiai ir be pagrįstų skaičiavimų, išmokos karpomos neatsižvelgiant į bendrą „Sodros”, valstybės biudžeto ir kitų išmokų kontekstą. Be kita ko, asociacija prašo reformuojant išmokų sistemą numatyti, kaip bus kompensuotas paramos šeimoms mažinimas (per mokestines lengvatas, ikimokyklinea įstaigas ir pan.).

Kaip teigiama asociacijos pranešime, motinystės (tėvystės) išmokos turėtų skatinti šeimas susilaukti atžalų, remti tėvus, kurie mažylius augina namuose, užtikrinti vaikų teisę bent kelerius metus augti su tėčiu ar mama, o šiems kompensuoti negautą atlyginimą.

"Motinystės (tėvystės) išmokos finansavimas tik iš socialinio draudimo sistemos (besidraudžiančiųjų ir mokančiųjų įmokas sąskaita) yra nepagrįstas. Demografinės problemos svarbios tiek valstybei, tiek kiekvienam šalies gyventojui, tačiau pagrindinė gimstamumo skatinimo našta tenka išskirtinai tiems, kurie draudžiasi socialiniu draudimu”, – pažymi NAMS atstovai.

Asociacijos manymu, motinystės (tėvystės) išmoką reikėtų išskaidyti į dvi dalis. Pastoviąją dalį siūloma mokėti iš valstybės biudžeto gimstamumui skatinti ir jaunoms šeimoms remti. Ją siūloma nustatyti visiems vienodą, pavyzdžiui, 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (dabar – 525 Lt) per mėnesį, ir mokėti dvejus metus. Kintamoji dalis tokiu atveju būtų mokama adraustiesiems socialiniu draudimu iš „Sodros” biudžeto kaip prarastų pajamų kompensacija.

Kartu NAMS pateikė išsamią skaičiuoklę, kaip nustatyti šios išmokos dydį. Jį siūloma perskaičiuoti kiekvieną vaiko priežiūros pusmetį, atsižvelgiant į pasikeitusį vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje ir skirtingą kompensuojamą darbo užmokesčio dalį pirmais ir antrais vaiko priežiūros metais (dabar atitinkamai – 90 proc. ir 75 proc.). Šioms išmokoms siūloma nustatyti tam tikras lubas, priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio ir turimo stažo.

Vyriausybė siūlo leisti tėvams rinktis: vaiką prižiūrėti metus ir gauti kompensuojamojo atlyginimo dydžio išmoką ar dvejus metus, bet gauti gerokai mažesnes išmokas (70 proc. ir 40 proc.). Taip pat siūloma pažeminti vadinamąsias „lubas“ iki maždaug 2,5 tūkst. Lt po mokesčių. Tačiau jei pasirinktų ilgesnes atostogas, antrais metais tėvai galėtų dirbti ir gauti papildomų pajamų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

D. Pūras: sakydami, kad psichikos ligoniai visada agresyvūs, patys nusišnekame (14)

Tikrieji psichikos ligoniai, kurių visi labai bijo, nėra pavojingesni už neligonius, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras. Jo teigimu, dažniausiai nusikaltimus daro sveiki žmonės: „Sadistai – ne psichikos ligoniai. Bet mes viską suplakame į vieną vietą – vis tiek sakome „psichas“.

Ko daugiau Lietuvos politikoje – chaoso ar reformų? (226)

Darbo kodeksas, parklupdęs socialdemokratus, klupdo ir valstiečius žaliuosius. Rodos, turėję paramą Seime jam priimti, šią savaitę jie sustabdė Darbo kodekso svarstymą, iš viso atidėjo, permesdami Trišalei tarybai, ir, žinoma, vėl buvo sukritikuoti.

Prieš kraujasiurbius mašalus panaudotas galingas, tačiau nepakankamas ginklas (37)

Netoli Lietuvos–Baltarusijos pasienio naikinami žmones ir gyvulius geliantys kraujasiurbiai upiniai mašalai. Į Nemuną, kuriame jie veisiasi, supilta pusseptinto tūkstančio litrų biologinio preparato „Vectobac“.

Neišvengiamos viešųjų pirkimų rekomendacijos įklampino į teismus (31)

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijos, be kurių beveik nelabai gali vykti bet kokie pirkimai, pasirodo, ne tokios jau ir patikimos. Ne viena valstybės institucija ar įmonė, laikiusis tarnybos nurodymų organizuoti keliones, pralaimi teismus ir moka bylinėjimosi išlaidas.

Po Lietuvos žydų bendruomenės vadovo rinkimų – konkurento protestas (7)

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimuose sekmadienį antrai kadencijai perrinkta Faina Kukliansky. Jos varžovas Simonas Gurevičius balsavimą vadina neteisėtu ir žada skųsti jį teismui.