Taip DELFI teigė vyrų ir moterų psichologijos žinovas ir konsultantas Tomas Jonas Girdzijauskas.
DELFI pašnekovo nuomone, merginoms dar mokykloje reikia gerai pagalvoti, kas joms svarbiau - šeima ar mokslai. Jei šeima, ją reikia kurti grįžtant atgal į biologiškai normalų laiką tarp 18-23 metų.
„Jei svarbiau karjera, nereikėtų po studijų skųstis, kad kyla rimtų šeimos kūrimo problemų ir neįmanoma rasti normalių vyrų“, - komentavo Rytų Londono lietuvių bendruomenei vadovaujantis T. J. Girdzijauskas.
- Kodėl, kaip teigiate, vienos gyvenančios moterys praranda pusiausvyrą?
-Su vienišos, atskirai gyvenančios moters jausmais/emocijomis ilgainiui prasideda tam tikros specifinės problemos, nebūdingos vyrus (šeimas) turinčioms moterims.
Pati moteris negali generuoti Yang tipo energijos. Be to, teigiama, kad į visaverčius visuomenės ryšius ir tinklus moterys gali įsijungti tik per vyrus. Tokiu pačiu būdu moterys gauna Yang tipo energiją, kurios jai trūkta. Yang energija būtina ir sveikai emocinei moters pusiausvyrai.
- Kaip tai reiškiasi kasdieniniame bendravime?
- Vyras grįžta namo, ir moteris, kurį laiką jo nemačiusi, klausia - kur buvai, ką matei, kas naujo, papasakok man ką nors? Ir taip - kiekvieną dieną.
Kodėl vyrai retai moterų to klausia? Todėl, kad vyro galva visą laiką informacijos pasaulyje. Vyras informacijos turi nuolat, sočiai ir dar truputį. O moteriai svarbu, ką vyras sumedžioja - visose srityse, taigi ir žinias.
Tradiciniai šaltiniai dar labiau sukonkretina: vyras turi priėjimą prie gerokai aukštesnio lygio informacijos klodų, sluoksnių, lygmenų, prie kurių dauguma normalių moterų negali prieiti. Ir atvirkščiai - moteris turi savybių, būtinų vyrui, kurių jis pats tiesiogiai negali susikurti.
Taigi moteris, ištekėdama už vyro, per jį pradeda užpildyti savo informacijos ir dvasingumo poreikius. Kitaip sakant vyras ir moteris turi savo ryškias specializacijas ir ištekėdama moteris gauna kokybine prasme dvigubai, o gal ir daugiau, nei turėjo būdama viena.
Kaip minėjau, vieniša likusi moteris tokį atitikmenį gali gauti aktyviai įsitraukdama į vyrišką terpę.
- Esate sakęs, jog vienos gyvenančios moterys darosi isteriškos, negali valdyti savo nuotaikų. Kuo remiatės?
- Apie tai, kad vienišos moterys turi problemų su emocijomis esu girdėjęs iš keleto senų tradicinių šaltinių, iš žmonių, ir vėliau į tai atkreipiau dėmesį gyvenime.
Senovės indų išminties ir teisės klasikinis šaltinis Manu Smriti (Manu Codex) nurodo merginai, kuri nerado tinkamo vyro, likti gyventi su tėvais iki gyvenimo pabaigos. Kiti šaltiniai į šią problemą žvelgia iš kito rakurso. Tačiau nereikia net tekstų - įdėmiau stebint tai parodo gyvenimas.
Puikiai pamenu, kuo mokykloje skyrėsi vienišos moterys-mokytojos ir turinčios šeimas. Pirmosios dažniausiai būdavo aštraus charakterio, perdėm jautrios ir sunkiai valdomų emocijų (tačiau labiau atsidavusios mokiniams!), o turinčios šeimas - stabilesnės emociškai ir žymiai ramesnės.
Kalbant apie moterį, kaip apie būtybę, skirtinguose gyvenimiškuose kontekstuose ji turi daug stiprių ir nuostabių savybių, tačiau jos jausmų, emocijų valdymas yra didelė ir gal net svarbiausia problema. Žiūrint paprastu daugumos vyrų žvilgsniu, visiškai nesuprantami moterų emociniai posūkiai. Dažnai jiems tai rimtas galvosūkis, kurio sprendimui jie negali pasitelkti įprasto racionalumo.
- Kodėl dalis moterų lieka vienišos?
-Tai atskiras klausimas. Moterų yra daugiau ir šią disproporciją legaliai sprendžia tik poligaminės visuomenės.
Kai visuomenėje per daug vyrų, tautoje ir tarp tautų prasideda konfliktai. Kai per daug moterų - padaugėja skyrybų, moterys vienos nuo kitų vilioja vyrus.
Išsilavinusių, uždirbančių, gerai atrodančių moterų asmeninio gyvenimo sunkumus nėra paprasta išspręsti, bet apskritai sprendimas įmanomas. Ši problema kyla iš viso komplekso šiuolaikinio civilizuoto gyvenimo aplinkybių. Modernūs industriniai faktoriai merginas sugundė daugiau nei tradiciškai įprasta norėti ir siekti - veržtis į darbą ir karjerą.
Tačiau iš tikrųjų mielos, nuostabios, darbščios merginos, kurių pažangumas atsiskleidžia jau mokykloje, persistengia. Savo gyvenime jos bando padaryti du labai didelius, realiai neįmanomus darbus. To pasekmė - darbas dviem pamainom.
Pirma pamaina - darbas (karjera) už namų ribų įmonėje ar organizacijoje. Antra pamaina - vyras, vaikai ir namai. Pasekmės: streso ir depresijos bangos, moteriai nelieka laiko sau ir nei viena iš misijų neįgyvendinta iki pilno pasitenkinimo. Kenčia arba viena, arba kita.
Prie to reikėtų pridurti dar dvi dideles problemas: siekdamos karjeros merginos eina kalti į galvą sausos teorijos pačiame biologinio patrauklumo ir žydėjimo pike, kuomet pats tinkamiausias laikas kurti šeimą ir gimdyti vaikus.
Kas su jomis atsitinka? Jos atideda šį svarbų dalyką po maždaug 24 metų ir vėliau, kai jau mano turinčios „pamatą po kojomis", staiga pajaučia, kad galbūt šeimos kūrimo traukinys jau nuvažiuoja. Tą joms sako instinktas ir išoriniai gyvenimo faktai, todėl desperatiškai puolama ieškoti vyrų.
Deja, šiam etape ne visoms tai pavyksta padaryti. Priežasčių daug, tarp jų ir ta, kad vyrai nėra tokie uolūs mokslams ir merginoms pasidaro dvigubai sunkiau surasti išsimokslinusį vyrą.
Kodėl gi joms niekas to nesakė? Todėl, kad studijos stipriai atitrūkusios nuo gyvenimo. Moksle ir mokyme yra didelė krizė, kurią pripažįsta ir mokslininkai.
Jei merginos aukštojo mokslo lygmeniu studijuotų moterišką laimę, gautų būtent to, ko joms visų pirma realiai reikia gyvenime. Tik po to, vėliau, antram plane, pilnai susitvarkius su šeima, reiktų imtis karjeros ir darbinės kvalifikacijos kėlimo.
- Ką konkrečiai siūlote?
- Vadyboje esminiai dalykai - darbo efektyvumas, laiko valdymas ir prioritetų nustatymas.
Merginos dar jaunystėje prieš pradėdamos daryti esminius gyvenimo sprendimus turėtų LABAI GERAI PAGALVOTI kas joms svarbesnis prioritetas - vyras ir šeimos laimė ar darbas ir karjera? Jos turėtų labai gerai pasiskaičiuoti ar joms pavyks šiuos du dalykus pasiekti lygiagrečiai ir vienodai gerai. Aš labai abejoju, kad įmanoma pasiekti šiuos du tikslus.
Noras vienu metu padaryti du didžiulius gyvenimo darbus iš esmės yra vaikiškas savanaudiškas gobšumas, norint iš stiklainio vienu metu ištraukti visus saldainius. Tačiau viskas baigiasi tuo, kad per daug sugriebusi ranka užstringa ir jos pačios nebeįmanoma ištraukti, ką ir kalbėti apie saldainius.
Reziumuoju: po mokyklos reikia gerai pagalvoti, kas pirmiau - šeima ar mokslai. Jei šeima, ją reikia kurti grįžtant atgal į biologiškai normalų laiką tarp 18-23 metų. Jei karjera - nereikėtų po studijų skųstis, kad kyla rimtų šeimos kūrimo problemų ir neįmanoma rasti normalių vyrų.
Daug moterų patvirtino, kad tokius patarimus pradžioj sunku priimti ir nėra paprasta įgyvendinti, bet kantriai įgyvendinant - efektas stiprus ir negrįžtamas. Pradžioje norisi ginčytis su pateikiamu receptu, bet pamąsčius ilgainiui paaiškėja, kad kito kelio ir nėra. Nors įgyvendinimas reikalauja nemažai kantrybės ir pastangų, faktiškai verčia pakeisti visą gyvenimo būdą, bet tai verta daryti. Stebint iš šalies jaunimo mases matyti, kad jie patys laipsniškai tai atranda ir lėtai keičiasi ta pačia kryptimi.
- Kokie, jūsų nuomone, pagrindiniai moteriškos laimės trukdžiai?
- Žinių apie save kaip moterį ir žinių apie vyrą, kaip priešingą moteriai gamtos pradą, stoka. Visas moters kūnas ‘nuo-iki’ yra funkciškai sukurtas šeimai ir norėdama pasiekti laimę moteris turėtų pirmu prioritetu profesionaliai studijuoti šeimos laimės, šeimos santykių paslaptis. Visa kita jos gyvenime turėtų būti antraeiliai dalykai.
Klausimą, ar moters laimė tik su vyru, DELFI uždavė populiarių programų moterims „Karalienė ir laukinė moteris“ bei „Pojūčių kalba“ autorei ir vedėjai Elvyrai Kučinskaitei.
„O ar leisite nusibraukti rimtą miną nuo veido, atsakant į šį klausimą?", - tokia buvo pirmoji reakcija.
„Keistas dalykas - viešoji opinija sklidina ženklų, rodančių, kad „aišku, ne“, o žiniasklaidos klausimai šia tema proporcingai dažnėja. Aš irgi turiu klausimą „ne į temą“: tai ko čia taip nepasitikim rimtomis pasisakančiųjų pozomis? Bet čia jau kita ne tema", - sakė eseistė.
Atsakymui į klausimą, ar moters laimė – tik su vyru, E. Kučinskaitė siūlė išspręsti uždavinėlį: atsakyti į klausimus, atsakymus susumuoti ir su gauta suma daryti, ką norisi:
„Ar vyro laimė tik su moterimi(s)?“,
„Ar vaikų laimė tik su tėvais?“,
„Ar draugų laimė tik draugystėje?“.
Ir paprasčiau:
„Ar mėgstančių dirbti laimė tik darbe?“,
„Ar mėgstančių skaityti laimė tik knygose?“,
„Ar gurmanų laimė tik...?“,
„Ar laimė tik?“
„Tik?“
Beje, kaip jums patiktų kita „tik“ interpretacija: tik unikalios moterys užmezga tik unikalius santykius tik su unikaliais vyrais? Ir visi jie yra unikaliai laimingi (kaip ir nelaimingi) jiems vieniems žinomu būdu?
Pabaigai – dar pora E. Kučinskaitės sakinių: „Ryšio tarp vyro ir moters, kaip ir jųdviejų prigimčių ypatingumo skyrium, dar niekam nepavyko įsprausti į jokius „tik-tik“. Nuoširdžiai linkiu, kad ir tų, kam kyla noras įrodyti priešingai, pastangos nueitų vėjais“.
Moterys, kviečiame pasidalinti savo patirtimi – ar Jums pavyksta suderinti darbą ir šeimą? Galbūt nusprendėte pasirinkti vieną iš dviejų ir jaučiatės laiminga? O gal galite paprieštarauti psichologijos žinovui ir konsultantui Tomui Jonui Girdzijauskui ir papasakoti savo sėkmės istoriją? Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt. Savo nuomone ir patirtimi taip pat galite pasidalinti žemiau: