Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms dr. Romas Raudys sako, kad naktimis budinčių sanitarų instituto skyriuje Panevėžyje atsisakyta dar vasarą. Panašiai pasielgta ir kituose miestuose. Tačiau, jo tikinimu, dėl to nakties metu įmonės, gabenančios mirusiuosius, jokių problemų neturi – jiems tiesiog duoti morgų raktai. „Mirusysis nepaliekamas gatvėje“, – patikino R.Raudys.
Kad Panevėžyje mirusiųjų artimiesiems netenka sukti galvos, kur, pasibaigus darbo valandoms, gabenti velionį, patvirtino ir Panevėžio laidojimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai.
Ritualines paslaugas teikiančios bendrovės „Grauduva“ inžinierius Stasys Paipolas sakė, kad kol kas dėl to niekam nėra kilę problemų. Jo teigimu, bendrovė turi savo šaldytuvus ir mirusysis juose gali būti laikomas kiek reikia.
Bendrovės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė taip pat tvirtino, kad dėl naujos morgų darbo tvarkos problemų nekyla: įmonė licencijuota, turi dvylika savo šaldytuvų, tad mirusiuosius gali priimti ir naktį, ir savaitgalį. Šia paslauga, pasak direktorės, gana dažnai naudojamasi, žmonės atvažiuoja net iš Radviliškio, Pasvalio. Velionis kartais paliekamas net ilgesniam laikui – pavyzdžiui, kol iš užsienio grįš šeimos narys.
Jei reikia ekspertizės, sako S.Talačkienė, susiskambinama su ekspertais ir mirusysis nuvežamas ten darbo valandomis. „Žmonių nevarginame – jiems tik reikia pasakyti, ko ir kaip nori“, – tikino ji, tačiau pasakyti, kiek tiksliai tokios paslaugos kainuoja, negalėjo – esą kainas lemia daug skirtingų veiksnių.
Ritualinių paslaugų įmonės vadovės įsitikinimu, geriau, kai galima naudotis naujais įmonės šaldytuvais. Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriuje, jos teigimu, vis dar stovi seni šaldytuvai.
S.Talačkienė teigė neįsivaizduojanti, kaip kituose miestuose morgai duoda raktus mirusiuosius vežančių įmonių darbuotojams – verslininkės manymu, tokiu atveju niekas neatsako už tai, kad naktimis po patalpas vaikšto kiti. Dėl to, spėjo S.Talačkienė, išskirtiniais atvejais net gali kilti problemų – pavyzdžiui, advokatai gali užginčyti įkalčius.
Dirbs ir uždirbs mažiau
Beje, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojui ekspertizėms dr. Romui Raudžiui didesnį nerimą kelia ne morgų sanitarų etatų mažinimas, o nuo šiandien, spalio 1-osios, įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas suvienodinti visų gydytojų – tarp jų ir dirbančių institute – darbo laiką iki 38 valandų per savaitę.
Pasak R.Raudžio, pagrindinis bazinis instituto darbuotojų atlyginimas nėra didelis, tad kai kurie prisidurdavo dirbdami daugiau. Dabar, jo teigimu, apie pusantro etato nebebus galima nė pasvajoti.
„Jei anksčiau gydytojai turėdami 1,5 etato krūvį dirbdavo nuo 8 iki 17 valandos, dabar to nebebus. Dabar dirbs nuo 8 iki 16 valandos vienu etatu ir realiai viena valanda sutrumpės darbo laikas“, – aiškino jis.
Tad ne tik sumažės atlyginimai, bet per tą laiką bus padaroma ir mažiau darbų.
„Ramybės tako“ direktorė S.Talačkienė pasakojo, kad kartais per naktį atvežami ir 3–5 mirusieji, tad jei sulėtės ekspertų darbas, nieko gero nebus.
„Lapkričio-gruodžio mėnesiais ir taip būna dienų, kai nespėjama, ir artimiesiems reikia laukti po dvi paras, kol bus padaryta ekspertizė, o jei užsitęs, bus dar blogiau“, – spėjo ji.
Pranašauja eiles
Teismo medicinos institute dirbantys gydytojai ne tik atlieka skrodimus, bet ir dirba su gyvais žmonėmis – atlieka įvairias ekspertizes. R.Raudys neatmetė galimybės, jog netrukus susidarys ir eilės.
Specialisto teigimu, ekspertizių skaičius tiesiogiai susijęs su nusikalstamumo augimo tendencijomis, o jos šiuo metu nėra džiuginančios. Daugėjant nusikaltimų prieš asmenį, didėja ir ekspertų darbo krūvis: teisėsaugininkai, pasak R.Raudžio, nė vienos tokios bylos nenagrinėja be ekspertų išvadų. Tad direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms neatmetė galimybės, jog dėl vėluojančių ekspertizių pradės strigti ikiteisminis tyrimas ir žmonėms bus dar blogiau – kartu sulėtės ir teisėsaugos institucijų darbas.
„Užsikurs“ visas mechanizmas“, – nuogąstavo jis.
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų tyrimo ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis sakė dar neturintis informacijos apie teismo medicinos gydytojų darbo laiko pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, būtų logiška, kad susiklosčius tokiai situacijai užsitęstų išvadų pateikimas. Kartu ilgėtų ir ikiteisminio tyrimo trukmė – tuo labiau kad šis procesas ir taip nėra itin spartus. Vyriausiojo prokuroro teigimu, tai itin aktualu tiriant nužudymus, kai, sulaikius įtariamąjį, norima kuo greičiau ištirti įkalčius. Jau neminint atvejų, kai būtinas skrodimas, o artimieji nori greičiau palaidoti velionį.
Už tą patį atlyginimą
Panevėžio apskrities ligoninės Patologijos skyriaus vedėjas Dalius Baltušnikas neslepia: darbo laiko pakeitimas nėra gerai – teks dirbti daugiau už tą patį atlyginimą. Dėl skrodimų, kurių per metus atliekama tik apie 80–100, eksperto nuomone, bus mažiausiai bėdų.
O štai gyvų žmonių tyrimai gali pradėti vėluoti – juk žmonių liks tiek pat, o darbo krūvis išaugs. Patologijos skyriuje per metus pacientams padaroma apie 20 tūkstančių tyrimų (skaičius priklauso nuo sezono, dienos, kiek tyrimų atsiunčia kitos apskrities gydymo įstaigos ir pan.).
Tačiau D.Baltušnikas vis dėlto vylėsi, kad sveikatos apsaugos ministras „susiprotės“, kad toks sprendimas nėra išeitis, ir atšauks nutarimą.
„Dabar krizė, reikia spaustis, ieškoti rezervų, bet gal ne tokiu drastišku būdu“, – mano D.Baltušnikas.
Medikai – prieš
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 val. per savaitę, neatsižvelgdami į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos, maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės teismo medicinos ekspertai ir radiologai, odontologai ir poliklinikų konsultantai, kiti gydytojai.
Lietuvos gydytojų sąjunga kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama paramos atkuriant, pasak jų, teisingą medikų darbo reglamentavimą. Gydytojai prašo inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad ši institucija išaiškintų, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai. Iki tol medikams nepavyko valdžios institucijoms paaiškinti, kaip šie nutarimai paveiks gydymo įstaigų darbą ir kaip dėl jų nukentės pacientai. Vis dėlto sąjunga sutinka, kad reikia suvienodinti darbo laiką, tačiau reikėtų atsižvelgti į realius darbo krūvius, kenksmingas sąlygas ir panašius dalykus.