CV – daugybė grafų apie mokslinius pasiekimus
Filosofijos dėstytoja Marija Oniščik socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino patirtimi, kaip jai sekasi ieškoti darbo. Ji neteko darbo 2016 metų pavasarį, kai buvo nuspręsta reorganizuoti Vytauto didžiojo universiteto Filosofijos katedrą.
„Svarbiausias ir lemtingas skaičius toks: man 57 metai. Šis gėdingas skaičius pirmiausia iškyla mintyse tų, kurie gauna susipažinti su mano gyvenimo aprašymu (CV), prasidedančiu gimimo data 1959. Jei vis dėlto iš smalsumo ar iš pareigos, skaitantysis neatidės šios, viso kažkieno tokio ilgo gyvenimo istorijos į šalį, sužinos mane turint tokius diplomus ir kvalifikacijas: muzikos teorijos dėstytojo, tikybos mokytojo, teologijos bakalaurą, anglų filologijos gretutinės specialybės sertifikatą, filosofijos magistrą ir filosofijos daktaro laipsnį.
Dar turiu vargoninkų kursų baigimo pažymėjimą ir gidų kursų baigimo pažymėjimą. Jaunystės bado metais esu dirbusi paštininke, o subrendusio gyvenimo bado metais – žurnaliste laikraštyje „XXI amžius“; vėliau du metus esu dirbusi sekretore. Per 16 pedagoginio darbo metų esu parengusi ir dėsčiusi 18 skirtingų filosofijos dalykų kursų; išleidusi 29 mokslinius straipsnius lietuvių ir anglų kalbomis, 6 mokslo populiarinimo straipsnius, 2 vertimus, 1 mokymo priemonę anglų kalba, 4 recenzijas; dalyvavau 22 konferencijose“, - savo darbo patirtis dėstė mokslininkė.
„Diplomuoti šieno ravėtojai“
Mokslininkė pasakojo, kad nepaisant jos patirčių, darbo rasti nepavyko. Ji siuntė gyvenimo aprašymą į daug skirtingų įmonių, bet visur atsakymas buvo neigiamas arba darbo atlygis labai mažas. Pasak moters, ne išeitis yra ir savarankiškas darbas, o kartais mokslininkų nepriima dirbti net į prekybos centrus.
„Dabar jau aišku, kad daugiau vertimo ar panašaus „savarankiško“ darbo ieškoti nebėra prasmės, nes tam reikia turėti individualaus darbo pažymėjimą, kurio aš jau ir dabar neišgalėčiau nupirkti, o su naujais mokesčiais tai tampa visiškai nebeįmanoma.
Taigi lieka samdomas arba nelegalus darbas. Beje, vienas mano panašioje situacijoje esantis draugas vieną nelegalų vertimą gavo: verčia tekstą apie kažkokias chemines medžiagas; pats jis to teksto turinio nesupranta, bet užsakovai patenkinti ir žada sumokėti; kitas, net būdamas arabų kalbos specialistas, jokio darbo neranda jau antri metai (iš ko gyvena, nežinau, juk nedarbo draudimą mūsų valstybė tik pusę metų moka, o paskui – nieko, o greitai žada ir jį apmokestinti).
Viena pažįstama filologijos mokslo daktarė bandė įsidarbinti prekybos centre kasininke. Nepriėmė. Sakė, kasininkių reikia, bet mokslo daktarų – ne. Daug yra mūsų, diplomuotų šieno ravėtojų. Jaunesni norėtų įsigyti kokią nors „rinkoje“ parduodama specialybę, pvz., restorano padavėjo, slaugytojo, ar pan., bet negali, nes toks mokslas kainuoja“, - rašė M. Oniščik.
Alternatyvos: taksi vairuotojo darbas arba indų plovimas
Moteris pasakojo, kaip slenka laikas be darbo ir apie kokius darbo pasiūlymus imi mąstyti.
„Sėdi, žmogau, namuose, mėnesiai pasidaro kaip dienos, kalbi tik su katinu ir su kompiuteriu; beje, taip gyvenant, yra ir taupymo „privalumų“, pvz., drabužių visiškai nebereikia, transporto išlaidų nebeliko, vandenį galima sėkmingai taupyti nesiprausiant, juk vis tiek niekas tavęs nemato, jei iš namų išeini tik į parduotuvę ir į darbo biržą (o darbo biržos darbuotoja pageidauja tave matyti kiek galima rečiau, nes jai tavęs gaila, ir nieko daugiau, be užuojautos, ji pasiūlyti negali, dar daugiau, matydama tave, ji vis aiškiau suvokia, kad jos pačios darbas yra visiškai beprasmis), ir tampi vis labiau įsitikinęs, kad niekuo dirbti paprasčiausiai nebegali.
Negaliu dirbti dabar tarp mokslo daktarų populiaraus (ir skatinamo) taksisto darbo; negaliu dirbti netgi paštininke, nes šiam darbui šiandien būtinas reikalavimas – nuosavas automobilis, o aš tokio niekuomet neturėjau ir vairuoti nemoku. Negaliu dirbti valytoja – neturiu fizinių jėgų. Indų plovėja galėčiau dirbti (mėgstu indus plauti), bet šio darbo skelbimai būna tik „kombinuoti“ – ieškomos valytojos-indų plovėjos, paprastai pusei minimalaus užmokesčio etato. Ir tikrai negaliu dirbti tokio darbo, kuris yra niekam nereikalingas, beprasmis, ar net žalingas“, - socialiniame tinkle rašė M. Oniščik.
Darbo birža: darbo vietų mokslo darbuotojams beveik neregistruojama
Darbo biržos duomenimis, mokslo darbuotojams laisvų darbo vietų beveik neregistruojama.
„2017 metų sausio 1 d. darbo biržoje buvo įregistruota 59,6 tūkst. asmenų, vyresnių nei 50 metų ir jie sudarė 39,2 proc. visų darbo ieškančių žmonių. Per 2016 metus jų dalis tarp nedirbančių gyventojų padidėjo 1,5 proc. punkto. 2016 metų sausio 1 d. asmenys nuo 50 metų sudarė 37,7 proc. (61,3 tūkst.) visų registruotų asmenų.
Pernai iš viso įdarbinta 36 tūkst. nedirbančių žmonių, vyresnių nei 50 metų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 20,2 tūkst. Daugiausia – į viešuosius darbus – 9,4 tūkst. (46,6 proc.) ir profesinį mokymą 4,4 tūkst. (21,8 proc.).Veiklą pagal lengvatinį verslo liudijimą per metus pradėjo 23,6 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių“, - situaciją rinkoje komentavo Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.
Darbo biržos specialistė pripažino, kad mokslo darbuotojams darbą susirasti sunku. Be to, šiuo metu vykdomas projektas, kurio metu siūloma įgyti naujas kvalifikacijas: „Šiuo metu Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ ir kviečia norinčius bei galinčius dirbti vyresnius žmones dalyvauti jo veiklose, kad galėtų išlikti atviroje rinkoje. Naujas kvalifikacijas ir kompetencijas jau įgijo 2,5 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų, iš jų – 1,5 tūkst. padėta įsidarbinti arba pradėjo savarankišką veiklą. Dabar mokosi 1,1 tūkst. vyresnių žmonių. Jie įgis darbo rinkoje reikalingų krovininių transporto priemonių vairuotojo, slaugytojo, apdailininko, apskaitininko, virėjo, pardavėjo ir kitų profesijų.
Galimybės susirasti darbo padidėjo turintiems paklausias kvalifikacijas, tačiau mokslo darbuotojams laisvų darbo vietų beveik neregistruojama.“