Mokslų daktaras iš algos nebeišgyvena: dirbti taksistu man daug geriau

 (764)
Keturias kalbas mokantis gerbiamas Lietuvos respublikos geologijos mokslų daktaras, dirbęs gamtos tyrimų centre, atstovavęs visiems šios profesijos atstovams asociacijoje, dėstantis dvejuose universitetuose, priverstas dirbti taksistu.
Jonas Šičkus
© Facebook nuotr.

„Kaip žinia, mokslas Lietuvoje yra niekam nereikalingas, o ypač nereikalingi specialistai, ruošiantys būsimus mokslininkus, tai noriu pranešti, kad dirbu taksi“, – taip į savo draugus feisbuke kreipėsi geologas Jonas Šečkus.

DELFI jis pasakojo taksistu ėmęs dirbti dėl elementarios priežasties – pradėjo trūkti pinigų, nes mokslininko profesija Lietuvoje apmokama apverktinai.

Išgyventi iš dėstytojo atlyginimo – neįmanoma

„Pradėjo trūkti pinigų ir reikėjo pradėti galvoti, kuo užsiimti. Kadangi aš vairuoti mėgstu, mąsčiau gal galėčiau tapti tolimųjų reisų vairuotoju, gal dar kuo, bet, iš tiesų, nenorėjau visiškai mesti mokslinės veiklos. Dėl ir to nutariau, kad dirbti taksistu man bus geriausia. Didžiausias privalumas – laisvas grafikas, tad kartu galiu ir toliau dėstyti Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose“, – pasakojo J. Šečkus.

Feisbuke apie savo gyvenimo pokyčius jis aiškino paskelbęs ne tik dėl reklamos, bet kartu ir norėdamas „įkąsti“ politikams.

„Situacija Lietuvoje, kai dėstytojas tam, kad išgyventų, privalo kažkuo užsiimti papildomai, nėra normali. Vien iš dėstytojo atlyginimo nebėra įmanoma išgyventi“, – atviravo mokslininkas.

Taksisto alga – 5 kartus didesnė

Jis pasakojo taksistu dirbantis jau mėnesį, per kurį pavyko uždirbti 600 eurų. Palyginimui, Klaipėdos universitete už 3 dėstomus dalykus pašnekovas pasakojo gaunantis 120 eurų.

„Be to, ir taksisto darbas yra intelektualiai lengvesnis. Ir man, pavyzdžiui, paprasčiau vairuoti automobilį nei dėstyti, mažiau atsakomybės“, – tikino J. Šečkus.

Mokslų daktaras neslėpė iš pradžių sėsdamas už taksi vairo jautęs kartėlį, net gėdą, bijojęs sutikti pažįstamų.

„Pirmąjį mėnesį praktiškai niekam nepasakojau, nesigyriau jokiems draugams, tik artimiausi iš jų ir šeimos nariai tai žinojo. Baisiausia gal buvo prieš kolegas, buvusius ir esamus studentus. Tačiau vėliau spjoviau į tai – juk ne nuo manęs tokie dalykai priklauso. Yra kaip yra, toks gyvenimas“, – niūriai šyptelėjo jis.

Naujo darbo nesureikšmina, tačiau buvo nusivylusių

Tiesa, nusprendęs to nebeslėpti, J. Šečkus džiaugėsi sulaukęs daug palaikymo, nors netrūko ir tokių, kurie tai palaikė pokštu, ir tų, kurie kiek nusivylė.

„Žinodami, kiek geologinės patirties turiu, jie ir vertindami įrašą spaudė ašarojantį veiduką. Sunku kai kuriems suprasti, kaip taip gali atsitikti“, – pasakojo mokslininkas.

Tuo metu jis pats aiškino šiame darbe įžvelgiantis ir romantikos – dirba vakarais, naktimis, savaitgaliais, susitinka įvairių žmonių, aplanko vietas, kuriose greičiausiai niekada šiaip neapsilankytų.

„Turbūt kiekviename darbe galima rasti ir savų pliusų, ir savų minusų. Stebuklų kažkokių aš papasakoti negaliu. Na, gal nebent, kad netyčia aplankiau taborą. Jei specialiai būtų kvietę važiuoti, nebūčiau pasiryžęs, tačiau įsėdus klientei neturėjau, kur dėtis. Kitą vertus, pačiam buvo įdomu pažiūrėti, kaip viskas atrodo. Na, ir atrodo baisiai, žinokite. Vaizdai šiurpinantys“, – atviravo pašnekovas.

Dėstytoju ėmė dirbti dėl meilės mokslui

Kol kas jis pasakojo nežadantis visiškai atsisakyti dėstytojavimo ir tik vairuoti taksi automobilį, nes mokslinę veiklą vis dėlto vadina vienu maloniausių hobių.

„Jau ir anksčiau dėsčiau ne dėl to, kad norėjau uždirbti pinigų, jų tiek nedaug, kad iš to gyventi negali, bet būtent todėl, kad man patinka. Kartais juokiuosi, kad esu kiek ekshibicionistas – jei nebūčiau geologu, gal aktoriumi kokiu tapčiau nes mėgstu žmonių dėmesį, išeiti. Geologiją, iš tiesų, aš labai myliu ir noriu pasidalinti šiuo jausmu ir žiniomis su kitais žmonėmis – tai man teikia didelį malonumą.

Kitą vertus, didelis privalumas, kai dėstytojas gauna labai mažą algą, nes gali suprasti, kad jei dirba, tai tikrai ne dėl pinigų. Daugiau galimybių, kad jis vertins studentus reikliai, nes tu tai darai iš idėjos. Bent mane studentai turbūt žino kaip tokį, pas kurį šiaip nepraeisi“, – teigiamų dalykų bandė įžvelgti J. Šečkus.

Tiesa, nepaisant to, studentų jis jautėsi mėgiamas, nuolat sulaukdavo teigiamų atsiliepimų.

Mokslo metais – akademijos dėstytojas, vasarą – juodadarbis Londone

„Absoliučiai visi dėstytojai visoje Lietuvoje dirba papildomai kitus darbus. Be abejo, tai gali būti susiję su specialybe, bet vien iš šios profesijos nė vienas žmogus tikrai negyvena. Pavyzdžiui, ir dirbdamas taksistu sutikau dėstytoją, kuris moko Vilniaus dailės akademijoje, tačiau, kai baigiasi mokslo metai, skrenda į Londoną ir dirba ten juodus darbus tam, kad Lietuvoje galėtų normaliai gyventi“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Tačiau, jo teigimu, kai išsilavinusiems žmonėms pritrūksta pinigų, jie paprastai nepuola skųstis pirmam pasitaikiusiam, pasakodami, kaip jiems blogai, dėl to greičiausiai tikroji dėstytojų padėtis Lietuvoje nežinoma.

„Dažnai tie žmonės, matyt, bando rasti kitokias išeitis. Gal dėl to ir nėra daug kalbančių apie dėstytojų atlyginimus, daugiau – net apie mokytojų. Iš esmės, visi apie tai nutyli ir tokia tragiška situacija tampa kone paslaptimi“, – pastebėjo jis.

Įvardijo, kur suklysta

Anot J. Šečkaus, dėstytojų algos atspindi bendrą valdančiųjų vizijos nebuvimą. Jis pasakojo, kad dar kai Lietuva ėmė naudotis pirmosiomis iš ES perduotomis lėšomis, švietimo ir mokslo ministrai vienas po kito dėstė, kaip skirs kelis milijardus mokslui.

„Ir Gintaras Steponavičius, gerai atsimenu, gyrėsi, kaip mokslas pakils į neregėtas aukštumas. Tačiau dabartinė situacija susiklostė tik todėl, kad žmonės neskiria mokslo nuo statybų. Vyriausybė, pasinaudodama ES pinigais, investavo į pastatų ir slėnių kūrimą, įrangą, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kas dirbs tose erdvėse. Mokslas dabar tampa pajuokos objektu“, – aiškino pastebėjęs mokslų daktaras.

Jo teigimu, jei jaunų žmonų paklaustume, kodėl jie mokosi, išgirstume, kad tai daro „dėl popieriuko“ ar nes šeima norėjo, o ne dėl to, kad siektų tikslų tam tikrose specialybėje.

„Aš tiesiai šviesiai, kad ir koks patriotas savoje specialybėje bebūčiau, dabar kol kas perspektyvų jokių Lietuvoje geologijos srityje nematau“, – atviravo pašnekovas.

Sulaukė didelio dėmesio

Paskelbęs savo numerį feisbuke jis aiškino sulaukęs tokio dėmesio, kad dar tą patį vakarą nebesinaudojo taksi dispečerinės paslaugomis.

„Skambino draugai, draugų draugai. Atsirado ir žmonių, kurie kelintą kartą važiuoja su manimi. Pavyzdžiui, yra vieni portugalai studentai, kurie visada tik mane kviečia, nes sako, kad esu geriausias taksistas Vilniuje, o gal ir Europoje“, – juokėsi J. Šečkaus.

Tiesa, vykstantiems taksi jis turėjo ir kelias pastabas:

O kiek uždirbate jūs? Kiek papildomai turėtumėte uždirbti, kad būtų patenkinti Jūsų poreikiai? Pasidalinkite savo mėnesio išlaidomis ir parodykite, koks turėtų būti jūsų atlygis. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „ Atlyginimas“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Laukia audringi orai: įspūdingą kaitrą gesins gausus lietus, dangų skros žaibai (12)

Artinasi kol kas bene karščiausia šios vasaros diena, tačiau vargu, ar ja pavyks pasimėgauti, nes danguje virte virs veiksmas: numatomas dažnas ir gausus lietus, perkūnija. Po audringo ketvirtadienio, savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai kasdien leisis vis žemiau, o smarkus vėjas ir toliau atgins lietaus ir perkūnijos debesis.

Panevėžio teatro vadovo priekabes patyrusi aktorė prabilo apie sukrėtimą (71)

Juozo Miltinio dramos teatrą supurtęs seksualinio priekabiavimo skandalas sulaukė atomazgos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi jaunos aktorės Erikos Račkytės mestus kaltinimus teatro vadovui Linui Zaikauskui seksualiai priekabiavus ir kaip atlygio už vaidmenį reikalavus seksualinių santykių, pripažino, kad įstaigos direktorius peržengė visas ribas.

Tradicijos, kurios nemiršta: kodėl romų vyrai negali dirbti kiemsargiais ir valytojais (330)

„Tyrimai rodo, kad romai traktuojami ne kaip etninė grupė, o kaip socialinė. Greta valkataujančių benamių, buvusių kalinių. Štai kokioje eilutėje romai, o ne prie tautinių mažumų,“ – sako Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.

Žmogaus pagrobimu ir sumušimu įtariamas Varėnos komisaro brolis buvo baustas už pasipriešinimą policijai (8)

Antradienio popietę Alytuje laikinai einantis Alytaus apskrities VPK viršininko pareigas Alvydas Jurgelevičius surengė spaudos konferenciją ir paaiškino išvakarėse Varėnos rajone nutikusio įvykio, kuriame dalyvavo šio rajono komisariatui laikinai vadovaujančio pareigūno Sauliaus Dabravolsko brolis, aplinkybes.

Iš R. Karbauskio frakcijos pasitraukę politikai žodžių į vatą nebevynioja (257)

Vertybinio pagrindo trūkumas ir dviejų skirtingų vertybinių flangų – itin konservatyvaus ir šiek tiek liberalesnio nuostatų nesuderinamumas neleidžia „valstiečiams“ įgyvendinti jų rinkėjams išsakytų pažadų, teigė iš šios partijos frakcijos Seime pasitraukę politikai prie Mišrios Seimo narių grupės prisijungęs Bronislavas Matelis ir į liberalų gretas įsiliejusi Dovilė Šakalienė.