Pastarajai partijai ši nuostata gal ir tinka, mat Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi natūralias „lubas“: lietuviai už ją balsuoti nelinkę.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad konservatoriams tokia logika ne itin tinka: veikiau atvirkščiai – konservatorių rezultatai gerėja, kuo daugiau žmonių ateina į rinkimus didmiesčiuose.
Kituose regionuose šis ryšys irgi pastebimas, bet ne taip akivaizdžiai. Vis tik tai pasakytina apie daugiamandatę apygardą. Antrame ture jiems tikriausiai naudingas mažesnis aktyvumas, nes balsavimo logika visiškai kita.
„Nepavydžiu partijos strategams“, - metinėje politologų konferencijoje „Rinkimų metai: išbandymas valdžiai ar demokratijai?“ sakė M. Jastramskis.
„Jeigu pasitvirtina, kad rinkimų taisyklės koreguoja aktyvumo efektą taip, kad konservatoriams jis naudingas daugiamandatėje, bet nenaudingas antrame ture, tada partija tampa aktyvumo strategijos „įkaitu“: norint pergalės daugiamandatėje, reikia didesnio bendro aktyvumo, norint laimėti antrame ture – mažesnio“, - sako politologas, bet pažymėjo, kad tai nėra galutinės išvados.
Tipiškas pavyzdys: krizės metų rinkimai
M. Jastramskis teigia, kad komentuojant Lietuvos rinkimus dažnai teigiama, kad didesnis aktyvumas naudingas vienoms partijoms, mažesnis – kitoms, bet niekas nebandė patikrinti, kaip yra iš tiesų, jau nekalbant apie tai, kad pats aktyvumo svyravimas yra gana menkas: jei 2008 m. į rinkimus atėjo 48,59 proc. rinkėjų, 2012 m. - 52,93 proc., 2016 m. - 50,64 proc.
„Išdalinkime tuos porą procentų partijų elektoratams ir kas iš to išeina?“ - klausė politologas.
Nepaisant mažo aktyvumo svyravimo, M. Jastramskis ėmėsi atsakyti į klausimą, kurioms partijoms didesnis rinkimų aktyvumas gali būti naudingas, kurioms – ne.
„Mes turime tokią ypatingą partiją kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nėra kitos tokios partijos pasaulyje, kuri atstovautų lenkų tautinės mažumos interesams. Jie turi natūralias lubas. Čia savaime aišku“, - sakė politologas.
„Lietuvos kontekste esate girdėję kad mažesnis aktyvumas bus naudingas lenkams ir Tėvynės sąjungai, o didesnis aktyvumas turėtų būti naudingas naujoms kairės partijoms: Darbo partijai, valstiečiams, socialdemokratams“, - tęsė M. Jastramskis.
Tipišku pavyzdžiu laikomi 2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą. Į juos atėjo vos 20,98 proc. rinkėjų. Tai buvo labai mažo aktyvumo rinkimai, kuriuos laimėjo konservatoriai, nors tai buvo ekonominės krizės ir išmokų karpymo metai. Kyla klausimas, ar šie rinkimai patvirtina įsivyravusią nuomonę apie mažo aktyvumo palankumą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams?
Kada aktyvumas svarbu
M. Jastramskis sakosi tyrinėdamas 2016 m. rinkimų rezultatu aptikęs įdomių dalykų. Šiuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiamandatėje apygardoje, tačiau beviltiškai pralošė vienmandatėse apygardose antrame ture, o antrame ture aktyvumas visuomet mažesnis nei pirmame. Tai jau savaime prieštarauja populiariai nuomonei, kad mažesnis aktyvumas konservatoriams naudingas.
„Mano tezė yra, kad aktyvumas (jeigu mes norime kalbėti apie tai, kiek žmonių ateis ir kam bus gerai) veikia santykyje su kontekstu. Mes turime žiūrėti ne tik tai, kiek ateina, bet turime žiūrėti kur ateina ir kas ateina“, - aiškina politologas.
Pasak jo, dažniau į rinkimus ateina tie, kurie yra vidutiniškai daugiau išsilavinę, turi partinę tapatybę, vyresni ir tie, kurių socialiniuose ratuose yra žmonių, kurie domisi politika ir yra politiškai angažuoti.
Analizuodamas 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, politologas pastebėjo, kad, išskyrus Drąsos kelio rinkėjus, į rinkimus atėję žmonės vidutiniškai geriau vertino daugumą partijų nei tie, kurie neatėjo.
Tačiau jeigu iš konkrečios partijos vertintojų (atėjusių balsuoti ir neatėjusių) bus atimti už ją balsavusieji, rasime įdomių dalykų: pasirodo, tarp neatėjusių balsuoti 2012 m. buvo tokių, kurie Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus vertino vidutiniškai geriau.
„Tai rodo, kad kažkur buvo nepaimtas potencialas, kuris neatėjo į rinkimus“, - sako M. Jastramskis.
Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2012 m. rinkimuose, kurie jai nebuvo sėkmingi, buvo vertinama geriau tarp tų, kurie į rinkimus atėjo. Tai gali reikšti, kad 2016 m. rinkimuose valstiečiai žalieji galėjo perimti socialdemokratų, Darbo partijos rinkėjus, galbūt perėmė liberalų potencialą.
Kam svarbu Vilniaus balsai
Norėdamas išsiaiškinti konservatorių rezultato priklausomybę arba nepriklausomumą nuo aktyvumo, politologas nagrinėjo balsus, kuriuos partija gavo apygardos lygmeniu, įvesdamas sąsają su didmiesčiais (Vilniumi).
„Gana pagrįsta kalbėti, kad provincijoje aktyvumas pradeda veikti šiek tiek kitaip negu kad Vilniuje, nes skirtingi žmonės gyvena. Jei provincijoje ateina papildomi rinkėjai, ateina šie tiek kitokia struktūra nei Vilniuje“, - sako M. Jastramskis.
Jis pasitelkė savivaldos rinkimus ir 2016 m. rinkimus: „Yra vienas dalykas, krentantis į akis: Tėvynės sąjungos pliusinis aktyvumo koeficientas statistiškai reikšmingas, kurį sąveikos efektas didmiestyje dar padidina“.
Dar viena, tik kitaip išsiskirianti partija – „Tvarka ir teisingumas“. Jos koeficientas yra neigiamas, o tai reiškia, kad kai tik aktyvumas rinkimuose didėja, „tvarkiečių“ balsų krepšelis traukiasi.
Aiškindamas „Tvarkos ir teisingumo" atvejį, M. Jastramskis spėja, kad didesnis rinkėjų aktyvumas neturėtų būti palankus toms partijoms, kurios remiasi klientelistiniais ryšiais. Tokie ryšiai reiškia, kad susiklosto santykiai tarp patrono ir nuo jo priklausomo kliento: patronas suteikia paslaugų (įdarbina, sudaro sąlygas greičiau pasiekti viešąsias paslaugas), o klientas jam atsimoka (tarkime, balsuoja, kaip reikia).
„Bet tai labai ribotas rinkėjų, kurie gali balsuoti remiantis tokiais dalykais, resursas. Jeigu ateina daugiau žmonių, tokie rinkėjai jau nėra susiję su tavimi ir tu galutinai praloši. Bet tai spėjimas, jokiu būdu nesakau, kad taip yra, tik tam tikrų bruožų yra“, - sako politologas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatai niekaip su aktyvumu nekoreliuoja.
„Kitaip tariant, apygardose, tarp jų ir miestuose, nėra absoliučiai jokio ryšio. Šios partijos balsai nepriklausė nuo to, kiek atėjo rinkėjų. Visiškai nepriklausė“, - sako M. Jastramskis.