Vakar Ūkio ministerijai įteiktoje studijoje mokslininkai siūlo Ignalinos AE statyti naują reaktorių, o Lietuvos politikai raginami kuo anksčiau pranešti pasauliui apie branduolinės energetikos tęstinumą.
Ignalinos AE
© ELTA
Norėdama išlikti branduoline valstybe Lietuva privalo kuo greičiau apsispręsti ir Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) pastatyti naujos kartos reaktorių. Politikams ekspertai siūlo steigti tarptautinį konsorciumą, kuriam 0,5 mlrd. eurų ilgalaikį kreditą nesunkiai suteiktų “Euratom” fondas. Maždaug 700 megavatų reaktorius kainuotų 3,33 mlrd. litų, o didesnės galios branduolinis blokas - apie 9,93 mlrd. Lt.

Privalo tesėti pažadą

Tokia narystės Europos Sąjungoje (ES) kaina: spaudžiama Briuselio, gruodžio 31-ąją Lietuva privalo uždaryti Ignalinos AE pirmąjį bloką.

“Jokių diskusijų apie pirmojo bloko darbo pratęsimą būti negali”, - sako Europos Komisijos komisarė iš Lietuvos Dalia Grybauskaitė.

Lietuva įsipareigojo iki 2009-ųjų uždaryti ir antrąjį Ignalinos AE bloką, jei ES skirs būtiną finansavimą. 2004-2006 metais Ignalinos reikmėms ES įsipareigojo skirti apie 983 mln. Lt. Dalis lėšų skirta socialiniams padariniams likviduoti, nes darbo neteks apie 4 tūkst. žmonių.

Viltis miršta paskutinė

Kai kurie politikai tikina, jog su ES dar galima derėtis dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, tačiau nesibaigiančios išvykos į Briuselį reikalingos nebent tam, kad būtų išnaudoti 2004 m. skirti pinigai komandiruotėms.

Antra vertus, viltį žadina mokslininkai. Jie vakar Ūkio ministerijai pateikė branduolinės energetikos tęstinumo galimybių Lietuvoje studiją. Speciali darbo grupė šią studiją rengė pusantrų metų. Jos darbe dalyvavo per 10 energetikų ir ekonomistų iš Kauno technologijos universiteto (KTU), “Lietuvos energijos”, “Latvijos energijos”, kitų įmonių. Maždaug 200 puslapių studijoje rengėjai siūlo Ignalinos AE statyti naują reaktorių.

Darbo grupei vadovauja KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas Jonas Gylys, tačiau atskleisti studijos detales jis atsisakė. Didžiąją dalį duomenų “Kauno dienai” pavyko gauti iš Ūkio ministerijoje dirbančio šaltinio.

“Reikia politinės valios, kad naujos sudėties Seimas ir Vyriausybė pasauliui oficialiai praneštų, jog Lietuva nori likti branduolinės energetikos valstybe”, - mano Seimo narė Kazimira Prunskienė.

Reaktoriai kainuos milijardus litų

Mokslininkų teigimu, naują reaktorių būtų galima pastatyti per 4 metus nuo pamatų paklojimo, tačiau jie negali numatyti biurokratų nerangumo. Ignalinos AE siūloma statyti dviejų tipų reaktorius, kuriuos gamina Prancūzijos koncernas “Areva Group” ir Kanados įmonė AECL.

“Areva Group” gamina įvairios galios suslėgtojo vandens reaktorius EPR. Jei politikai apsispręstų Ignalinos AE statyti trečiosios kartos galingą reaktorių “EPR-1600”, jis kainuotų 9,93 mlrd. Lt. Šiam reaktoriui suteikiama 60 metų garantija. Ignalinos AE Černobylio tipo branduoliniai verdančiojo vandens blokai numatyti dirbti 30 metų.

“EPR reaktorių iki 2009 m. ketina statyti Olikluoto AE (Suomija)”, - “Kauno dienai” sakė šaltinis. EPR reaktorių pagaminta elektros energija yra maždaug 20 proc. pigesnė nei dujas naudojančiose jėgainėse.

EPR reaktoriaus vienas galingumo kilovatas kainuotų apie 1800 eurų (6210 Lt). Ši kaina būtų mažesnė, jei dalį darbų atliktų lietuviai.

Daugiau kainuotų verdančiojo vandens reaktorius “CWR-1000”, kurį siūlo buvęs vokiečių koncerno “Siemens” padalinys, neseniai parduotas “Areva Group” antrinei bendrovei “Flamatome ANP”. Kilovato kaina siekia apie 1900 eurų (6555 Lt). Reaktorius kainuotų 6,55 mlrd. Lt.

Tačiau ekspertai nurodo, jog Ignalinos AE gali būti pastatyti ir mažesnės galios reaktoriai. Vienu tokių gali būti Kanados AECL gaminamas blokas “PWR 700”. Reaktoriaus galingumo kilovatas kainuoja 1650-1800 JAV dolerių (apie 4370-4770 Lt). Tokiu atveju reaktorius kainuotų iki 3,33 mlrd. Lt

Studijoje teigiama, jog bet kuriuo atveju Ignalinos AE reikėtų statyti du reaktorius.

Gali gauti ilgalaikę paskolą

Net pagrindinis klausimas, kaip gauti milžiniškas sumas reaktorių statybai, ekspertams, atrodo, taip pat aiškus. Pasak jų, Lietuva nesunkiai gautų paskolą iš energetikos plėtrai skirto “Euratom” fondo, įsteigto prie Europos Komisijos.

“Iš šio fondo jau dabar norėtų gauti paskolas Rumunija ir Bulgarija, bet Lietuvai, kaip ES narei, fondas teiktų pirmumo teisę ir būtent mūsų šalis galėtų 20 metų gauti 0,5 mlrd. eurų (apie 1,72 mlrd. Lt) kreditą”, - įsitikinęs Ūkio ministerijos tarnautojas.

Ekonomistų teigimu, “Euratom” kreditų metinės palūkanos yra netgi mažesnės nei infliacija, todėl Lietuvai gauti tokią paskolą būtų naudinga.

Antra vertus, investicijomis į Lietuvos energetiką domisi Prancūzijos valstybinė įmonė “Electricite de France”. Jos, taip pat Prancūzijos vyriausybės atstovai, sausio pradžioje ketina dalyvauti vienos dienos seminare, į kurį kviečiami ir Lietuvos politikai.

Siūlo steigti tarptautinį konsorciumą

“Prancūzai suinteresuoti, kad branduolinės energetikos technologijos būtų perkamos būtent iš jų, todėl neturime užmiršti, jog mums siūlosi partneriai iš ES, - sako Seimo narė Kazimira Prunskienė. - Be to, nemanau, kad nuošalyje liks Estija ir Latvija”.

Ūkio ministerijai parengtoje studijoje akcentuojama, jog, įsteigus konsorciumą, išlaidas reaktoriaus statybai pasidalytų kelios valstybės. Maždaug 50 proc. lėšų skirtų projekto dalyviai, o likusi kapitalo dalis būtų formuojama iš kreditų.

“Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis įsitikinęs, kad, paskelbus tarptautinį atvirą konkursą, Vakarų Europos bendrovės varžytųsi dėl galimybės statyti reaktorių, nes toks sandėris yra naudingas.

“Be to, atominė energetika Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikalinga dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos”, - sako R.Juozaitis. Jis įsitikinęs, jog per 2005 m. Lietuvos politikai privalo apsispręsti dėl branduolinės energetikos tęstinumo.

Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius mano, jog tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, statytis reaktorių būtų per brangu.

Baltijos šalys neturi kur trauktis

Naujojo reaktoriaus statyba itin domina Latviją ir Estiją. Latvijos energetika priklausoma nuo gamtos. Ant Dauguvos upės yra kelios hidroelektrinės, bet tik lietingais sezonais kaimynai pasigamina pakankamai elektros energijos.

Sausringos vasaros, ypač jei jos tokios būna keletą metų iš eilės, Latvijai tampa tikra bėda, todėl jai labai svarbu, ką nuspręs Lietuva.

Kita svarbia partnere gali būti Estija. Šios šalies elektrinės Narvoje naudoja skalūną. Deginant jį stipriai teršiama aplinka, todėl estai su ES sutarė, jog elektrinės Narvoje turės būti uždarytos iki 2016 m.

Turėdama pigaus skalūno, Estija pigiai pasigamina elektros energiją, tačiau ilgai tai neturėtų tęstis. Po derybų su ES, iš esmės visos trys Baltijos valstybės nebeturi kur trauktis, nes energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali tapti nuolatiniu galvos skausmu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (3)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (80)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (15)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (72)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (69)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (61)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (174)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...

Madridas į kovą su terorizmu pasitelks neįprastą priemonę (33)

Keliose Madrido pėsčiųjų gatvėse bus pastatyti didžiuliai gėlių vazonai, kurių paskirtis bus...

Prieglaudoje liūdintis šuo sujaudino internautus: radęs šeimą pasikeitė neatpažįstamai (4)

Prieglaudoje išvydusi vienišą liūdintį šunį, viena moteris nusprendė pasidalinti jo nuotrauka...