Partija, kuriai vadovauja buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, Borisas Nemcovas bei Vladimiras Ryžkovas, priminė Rusijos įsipareigojimus ESBO, susijusius su demokratija ir įstatymų viršenybe.
„Rusijos partijų ir rinkimų įstatymų pakeitimai po Beslano tragedijos 2004 m. rugsėjo mėnesį padėjo pagrindus sistemai, kurioje griežtai ribojama politinių partijų galimybė dalyvauti šalies politiniame gyvenime. To pasekmė yra Rusijos valdžios sugebėjimas sumažinti politinių partijų skaičių šalyje nuo 32 iki 7. Nepaisant daugybės mėginimų įsiregistruoti, nė viena nauja politinė jėga nebuvo užregistruota. PARNAS yra tik dar vienas to pavyzdys“, - sakoma kreipimesi.
Norima viešo rinkimų rezultatų pasmerkimo?
Opozicionieriai teigia, kad esant tokiai situacijai milijonai Rusijos piliečių neturi jokios galimybės tikėtis laisvų ir demokratinių rinkimų, nes jų pasirinkimas yra apribotas.
„Paskutinės viešosios nuomonės apklausos teigia, kad net 71 proc. šalies gyventojų negali savęs identifikuoti nei su viena politine partija“, - sako neregistruoti opozicionieriai.
Jų nuomone, pirmininkavimo ESBO programoje Lietuva įsipareigojo „ypač daug dėmesio skirti žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisės viršenybei“. Dėl šios priežasties PARNAS teigia, jog Rusija turi susilaukti atitinkamos vertinimo Ministrų Taryboje, o tas vertinimas turi būti paviešintas.
„Mes esame tvirtai įsitikinę, kad toks akivaizdus ESBO principų pamynimas (o Rusija juk yra integrali šios organizacijos narė) turi sulaukti atitinkamo vertinimo ESBO Ministrų Tarybos susitikime Vilniuje. Itin svarbu, kad tokio vertinimo rezultatai būtų paviešinti, nes milijonai Rusijos piliečių nepritaria nedemokratinei šalies raidai, bet šiuo metu neturi būdų pakeisti situacijos per rinkimus. Tarptautinė bendruomenė gali ir turi aiškiai pasirinkti Rusijos piliečių pusę“, - sako PARNAS atstovai, nepripažįstanti Valstybės Dūmos rinkimų, kuriuos laimėjo Vladimiro Putino „Vieningoji Rusija“.
A.Ažubalis: dėl atsisakymo registruoti partijas esu kreipęsis į S.Lavrovą
Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis teigia, kad dar vasaros pradžioje, kaip ESBO pirmininkas, kreipėsi į Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą, prašydamas paaiškinti motyvus, kodėl kai kurios partijos Rusijoje nėra registruojamos, tačiau atsakymo nesulaukė.
„Atsakymo, deja, iki šiol nesu gavęs. Laiške keliamus klausimus gruodžio 7 d. aptarsiu su Demokratijų institucijų ir žmogaus teisių biuro vadovu Janezu Lenarčičiumi, kuriam šis laiškas pagal kompetencija ir buvo persiųstas įvertinimui bei rekomendacijų dėl išvadų pateikimui“, - DELFI teigė ministras.
A. Ažubalis taip pat pabrėžė, jog Rusijos opozicionierių laiške minimos teisės ir laisvės yra svarbios, o šiuo metu Rusijoje dirba ESBO/Demokratijų institucijų ir žmogaus teisių biuro bei Parlamentinės Asamblėjos rinkimų stebėjimo misija.
J.Karosas: per maža partija, kad reaguotume
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Justinas Karosas teigia, kad mūsų šalis neturėtų reaguoti į tokios mažos partijos kreipimąsi ESBO Ministrų Tarybos lygmeniu.
„Manau, kad čia truputį komplikuota. Pirma, tai mes labai gerai žinome tą situaciją. Tai yra pakankamai neryškios politinės jėgos, kurių Rusijoje daug, požiūris arba pretenzijos. Aš nežinau, ar mes galime pakelti į ESBO lygį šitokią problemą“, - Rusijos opozicionierių reikalavimais suabejojo J. Karosas.
Jo nuomone, Lietuva „ne kažin kaip atrodytų“, jeigu ESBO Ministrų Taryboje imtų svarstyti vienos iš neregistruotų Rusijos partijų pretenzijas.
„Tai žinote, jeigu į atskiro žmogaus skundą būtų taip sureaguojama?“ - sakė socialdemokratas, nors pripažino, kad turėti galvoje tokius skundus yra būtina.
„Tokius dalykus reiktų turėti galvoje, bet kelti kitu mastu“, - sakė parlamentaras.