M.Jankauskaitė: nesame visuomenė, kurioje gyventi gera

Didžioji Lietuvos problema – heteronorma – skirstymas į vyrus ir moteris, nepaliekant erdvės kitokiems, sako Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją (IDAHO) sostinės kino centre „Skalvija“ antradienį surengtoje diskusijoje M. Jankauskaitė apgailestavo, kad dėl bendro nepakantumo nesame visuomenė, kurioje gera gyventi.

Prieš diskusiją susirinkusieji pakviesti pažiūrėti 2007 m. sukurto dokumentinio filmo „Ji – vaikinas, kurį pažinojau“. Dokumentiniame atvirame autobiografiniame filme Kanados režisierė Gwena Hawort pasakoja savo istoriją apie lyties pakeitimą ir paslaptingą žmogaus seksualumo prigimtį.

Po filmo peržiūros surengtoje diskusijoje apie homofobija ir transfobiją M. Jankauskaitė aiškino, kad didžioji problema – heteronorma. „Iš esmės susiduriame su tuo, kad socialiai sukuriama tvarka, kuri pasako: yra vyrai, yra moterys. Mes esame įpratinti tikėti, kad ši tvarka egzistuoja dėl to, kad biologiškai taip yra: gimsta mergaitės, gimsta berniukai. Dėl to mes turime binarinę socialinę tvarką“, - teigia M. Jankauskaitė.

Tačiau, sako ji, akivaizdu, kad einama priešinga linkme – žmonės gimsta labai įvairūs. Įvairi literatūra nurodo, kad 1-2 proc. gimstančių žmonių negalima tiesiogiai priskirti vienai biologinei lyčiai.

„Tačiau socialinė tvarka nepalieka nišos būti tokiems žmonėms. Kad jie galėtų jaustis tuo, kas yra, kad jiems nereikėtų pereiti per visą skausmą darant operacijas, išleidžiant begalę pinigų, jaučiant pažeminimą, baimę, kitokius sunkumus“, - kalbėjo lygių galimybių ekspertė.

M.Jankauskaitė kvietė stipriai abejoti nustatytomis normomis, antraip „dramos ir tragedijos bus neišvengiamos“. Jos teigimu, visuomenėje neišvengiama tam tikra hierarchija – atitinkantys normas yra tarsi aukštesni, į normas nepatenkantys rizikuoja gyventi skurde, užmiršti.

M. Jankauskaitės manymu, leisdami žmonėms būti tuo, kas jie yra, turėtume labai kūrybingus visuomenės narius.

„Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad nesame visuomenė, kurioje gyventi gera. Ir ne tik tokiems žmonėms, kurie išgyvena tokias asmenybės tapsmo dramas. Ir kitiems – kurie labai heteronormatyvūs, labai įsipaišo į rėmą - bendras nepakantumas paliečia visus“, - kalbėjo M. Jankauskaitė.

Specialistės teigimu, būtų gerai, jei Lietuvos visuomenėje suvoktume, kad kuo daugiau erdvės paliekame įvairovei, kokia ta įvairovė bebūtų, tuo draugiškesnę ir atviresnę visuomenę kuriame.

M.A.Pavilionienė: tampame pačių susikurtų normų vergais

Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė kalbėjo, kad tampame pačių susikurtų normų vergais. Ji ragino išsivaduoti iš normų ir gerbti žmogaus asmenybę, turinį, grožį.

„Būti savimi be galo sudėtinga šioje provincijos visuomenėje. O ką reiškia kalbėti apie žmogų, kuris sunkiai susidoroja su kūnu, jaučiasi sau nuolat svetimas. (...) Ką reiškia šioje visuomenėje būti savimi, jūs puikiai žinote – tave sutrypia, iš tavęs tyčiojasi. Tačiau mes turime būti savimi, nes gyvename tik vieną kartą“, - sakė M. A. Pavilionienė.

Pasak jos, žmonių skirstymą ir normas primeta dogmatiška visuomenė, šeima, Bažnyčia.

„Laužyti normas – bręstančios, drąsios asmenybės bruožas. Kodėl mes turime gyventi pagal normas? Todėl, kad taip lengviau – mums sako, būk tikras vyras, arba tikra moteris, elkis vienaip ar kitaip. Bet būti savimi – pats sunkiausias dalykas gyvenime, todėl siūlyčiau visiems peržengti normas ir būti savimi“, - kalbėjo M. A. Pavilionienė.