Visuomenininkams surašytuose administracinės teisės pažeidimo protokoluose nurodoma, kad šie rengdami akciją nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos. Pagal savivaldybės išduotą leidimą, mitinguoti buvo leidžiama nuo 15 val. teritorijoje prie Seimo šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo metu visuomenininkai mitingą surengė nuo 14 val. iš kitos Seimo pusės.
Palaikyti žinomų visuomenės veikėjų atvyko didžiulis būrys žmonių, tad teismo posėdį teko rengti konferencijų salėje. Tarp atvykusiųjų – Seimo nariai Gintaras Songaila ir Naglis Puteikis, Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė, filosofas Vytautas Radžvilas, mokslininkas Vytautas Daujotis, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, visuomenininkas Darius Kuolys ir kiti.
Bijojo lenkų radikalų
Žodinius paaiškinimus teisme davęs A. Medalinskas nurodė, kad iš pradžių gautas savivaldybės leidimas 14 val. mitinguoti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Tačiau vėliau savivaldybė pranešė suklydusi ir nurodė, kad tą pačią dieną akciją sostinės centre rengia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Dėl to, pasak A. Medalinsko, Vilniaus policijos atstovas Sigitas Mecelica paprašė akciją surengti vėliau – 15 val. Policija esą bijojo dviejų mitingų susitikimo.
A. Medalisnko teigimu, likus keletui dienų iki mitingo, policija ėmėsi provokacijų. Galiausiai savivaldybė mitingą nukreipė į automobilių stovėjimo aikštelę prie Seimo ir valanda pavėlino numatytą mitingo laiką.
A. Medalinskas aiškino, kad vis dėlto nuspręsta mitingą rengti 14 val. Nepriklausomybės aikštėje. Apie tai susitikime organizatoriai informavo policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį. Pasak A. Medalinsko, mitingą nuspręsta rengti tuo pat metu kaip ir LLRA siekiant, kad į jį neįsiveltų lenkų radikalai.
Kalti nesijaučia
„Neprisiimu kaltinimo“, - teisme sakė R. Ozolas, surašytą protokolą įvertinęs kaip demagogijos pavyzdį. Jis stebėjosi, kad pirminį leidimą mitingui savivaldybė atšaukė. „Šiandien čia iš mūsų visų kažkas žiauriai juokiasi. Turėtume neleisti to“, - kalbėjo R. Ozolas.
B. Genzelis tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą. Pirmadienį prasidėjusį teismą jis vadino nelegaliu ir prieštaraujančiu Konstitucijai. Teisme B. Genzelis klausė, kam kokį pavojų kėlė taikus mitingas. Jis sakė įžvelgiantis sąmoningą provokaciją, kuria siekiama kelti sumaištį, nepasitikėjimą įstatymais ir Konstitucija.
B. Genzelio įsitikinimu, šis teismo procesas įeis į istoriją kaip pirmas politinio susidorojimo su mitinguotojais atvejis.
Visi trys kaltinamieji įžvelgia, kad kai kurie Surinkimo įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai ir dėl jų inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Į kitą teismo posėdį gegužės pabaigoje liudyti kviečiami savivaldybės ir policijos atstovai. Kaip liudytojus atsakovų advokatas Tomas Bakučionis taip pat prašė iškviesti parlamentarą N. Puteikį, generalinį komisarą S. Skvernelį bei sostinės policijos vadovus – Kęstutį Lančinską ir jo pavaduotoją Sigitą Mecelicą.