„Šiandien ligoninėje dėl širdies nepakankamumo mirė profesorius, buvęs Pirmasis Lietuvos komunistų partijos sekretorius Mykolas Burokevičius“, – feisbuke rašo Valerijus Ivanovas, buvęs "Jedinstvo" lyderis.
Valerijaus Ivanovo įrašas

Žinomo komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, žurnalistė ir vertėja Goda Ferensienė DELFI sakė gyvenusi netoli M. Burokevičiaus.

„Jis pastaruoju metu visai niekuo nesiskundė. Pasakojo tik, kad bendradarbiauja su Baltarusija. Labai, labai daug dirbo. Jis tikėjo komunistų partija. Turbūt ir numirė su šia mintimi“, – svarstė moteris.

Už antivalstybinę veiklą nuteistas kalėti 12 metų

Mykolas Burokevičius (g. 1927 m. spalio 7 d. Alytuje) – Lietuvos komunistų lyderis, LKP (SSKP) CK pirmasis sekretorius nuo 1990 m. iki jos uždraudimo 1991 m.

Buvo priešinimosi prieš LKP atsiskyrimo nuo SSKP lyderis, vienas 1991 m. valstybinio perversmo iniciatorių.

1990 m. vasario 24 d. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos AT M. Burokevičiaus komunistai vietų beveik negavo.

1990 m. birželio mėn. Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis ir Juozas Jermalavičius jėga užgrobtose Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose įkūrė radiją „Tarybų Lietuva“, kuriam vadovavo Leonas Bartoševičius ir Stanislavas Mickevičius, bei kitas organizacijas, kurios ten veikė iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio.

Šis radijas buvo priemonė vykdyti kitų valstybių ir užsienio organizacijų užduotis, viešai raginti smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti teisėtą valdžią.

1991 m. sausį nuo sovietinės kariuomenės ir vietos kolaborantų veiksmų Lietuvoje tiesiogiai arba netiesiogiai nukentėjo 1782 asmenys.

1994 m. sausio 15 d. su Juozu Jermalavičiumi sulaikytas Minske.

Apkaltintas sausį-rugpjūtį rengus sąmokslą nuversti nepriklausomos Lietuvos valdžią, sunkių kūno sužalojimų organizavimu ir bendrininkavimu įvykdžius tyčinę žmogžudystę.

1999 m. rugpjūčio 23 d. už antivalstybinę veiklą nuteistas kalėti 12 metų kalėjimo, bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus 2-siuose pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

2006 m. sausio 13 d. paleistas paprašius ET Parlamentinės Asamblėjos narių, prašymą inicijavus Ukrainos komunistų partijos nariui Borisui Oleinikui. Bandė apskųsti teismo sprendimą EŽTT, tačiau pareiškimas buvo atmestas.