Mirė monsinjoras A. Svarinskasatnaujinta informacija apie šarvojimą ir laidotuves

 (236)
Ketvirtadienį mirė Lietuvos dvasininkas, disidentas ir politinis veikėjas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Tai DELFI patvirtino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Alfonsas Svarinskas
Alfonsas Svarinskas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Socialinio tinklo paskyroje žinią paskelbė ir vyskupas Jonas Kauneckas

„Mirė garsusis Lietuvos kovotojas, monsinjoras A. Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose. Amžinojo atilsio prašykime Jam danguje, tegul ilsisi ramybėje po visų kovų, vargų ir skausmų“, - rašė vyskupas.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas S. Tamkevičius sakė, kad atsisveikinimas su A. Svarinsku bus organizuojamas Vilniuje, tačiau dvasininkas bus laidojamas partizanų kapinėse netoli Ukmergės.

„Tokia buvo paskutinė jo valia, jis primygtinai to prašė“, - teigė S. Tamkevičius.

Monsinjoras šeštadienį 11 val. bus pašarvotas Vilniaus šv. Ignoto bažnyčios (šv. Ignoto 6) kriptoje. Sekmadienį 13 val. palaikai bus perkelti į bažnyčią.

Pirmadienį 13 val. šv. Ignoto bažnyčioje tikintieji už monsinjorą A. Svarinską melsis šv. Mišiose, po kurių jis bus išlydėtas į partizanų kapines prie Ukmergės, kur ir vyks laidotuvės.

A. Patackas: monsinjorui apibūdinti yra tik vienas žodis

Algirdas Vaclovas Patackas
Algirdas Vaclovas Patackas
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

A. Svarinsko bendražygis Seimo narys Algirdas Patackas DELFI pasakojo, kad monsinjorą geriausiai apibūdina vienas žodis – drąsa. Kaip žinoma A. Svarinskas buvo aktyvus kovotojas prieš sovietinę valdžią, prisidėjo prie partizanų, todėl buvo sovietų sulaikytas, kankintas ir ilgus metus praleido lageriuose.

„Tai buvo žmogus, kurio svarbiausia savybė buvo drąsa ir nebijojimas išpažinti tikėjimo pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Jis buvo iš tų pokario kunigų, kurie įstojo į seminariją pokaryje, jie žinojo, kur eina: ėjo tiesiai į riziką ir žinojo, kad galbūt tai gyvybės klausimas“, - pasakojo A. Patackas.

Pašnekovas sakė, kad A. Svarinsko pamokslai buvo labai jaudinantys. A. Patackas teigia, kad dauguma žmonių monsinjorą prisimena seną, tačiau pats A. Patackas su A. Svarinsku susipažino, kai šis dar buvo pačiame jėgų žydėjime.

„Tai buvo žmogus, kuris turėjo aurą ar charizmą. Net ir Bažnyčioje buvo toks kaip ir disidentas. Žinote, kunigai nenorėdavo per daug rizikuoti, o jis buvo drąsus ir be kompromisų. Sėdėti jam teko du kartus, aš net nebeprisimenu tų metų. Grįžęs buvo labai persekiojamas, sekamas, visokiais būdais buvo bandoma diskredituoti, bet viskas nuo jo atšokdavo kaip lietaus lašai“, - pasakojo A. Patackas.

Jis priminė, kad A. Svarinskas dalyvavo Tikinčiųjų teisių komiteto veikloje, dauguma katalikų jį laikė antra Lietuvos vyriausybe, tarsi dvasine vyriausybe.

„Jis buvo vienas iš lyderių. Aišku, paskutiniais metais, senatvėje jis nebuvo labai iškalbus, bet jis visur buvo priekyje ir visur pats garsiausias“, - sakė A. Patackas.

„Tokių žmonių, aš neįsivaizduoju, ar mes beturėsime“, - pridūrė pašnekovas.

Pasak A. Patacko, gyvenimo pabaigoje A. Svarinskas dėjo daug pastangų partizanų atminimui, statė paminklus iš savo lėšų.

Ilgametis A. Svarinsko bendražygis taip pat sakė, kad monsinjoras yra nurodęs konkrečia jo palaidojimo vietą partizanų kapinėse prie Ukmergės: „Ten po egle jis yra nurodęs smulkiai, kur jis turi būti palaidotas“.

Tačiau, pasak A. Patacko, problemų gali kilti dėl A. Svarinsko pašarvojimo vietos. Pirmą dieną jis pageidavo būti pašarvotas namuose. „O šiaip, mūsų supratimu, jis turi būti pašarvotas Katedroje. Galų gale, jis yra monsinjoras, tai tarsi Bažnyčios kunigaikštis“.

Pasak A. Patacko, „monsinjoro“ titulas yra kilęs iš viduramžių ir reiškia „mano ponas“. Taip vasalai vadindavo kunigaikščius.

„Tai labai svarbus titulas, Bažnyčioje jis suteikiamas už ypatingus nuopelnus. Bet žmogus nebūtinai turi užimti aukštas pareigas. Pavyzdžiui, vyskupas gali nebūti monsinjoras, nes vyskupas yra pareigybė, o monsinjoras – garbės titulas“, - sakė A. Patackas.

„Vakaruose jis, beje, buvo labai vertinamas, priimamas aukščiausių pareigūnų. Jis taip pat buvo vienas iš ideologinių Katalikų Bažnyčios kronikos įkvėpėjų, nors ją darė kiti žmonės, bet jis irgi labai prisidėjo“, - pridūrė pašnekovas.

A. Patackas sako, kad daug jaunų žmonių šiais laikais nesuprato A. Svarinsko, nes nežinojo jo vaidmens pasipriešinimo judėjime prieš sovietų valdžią. „Tais laikais žmonės fiziškai rizikuodavo savo gyvybe. Iš Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto penketuko trys žuvo neaiškiomis aplinkybėmis“, - sakė politikas.

A. Patackas sako, kad gyvenimo pabaigoje A. Svarinskas buvo apleistas, jam trūko priežiūros ir lėšų.

Sukrečianti biografija

A. Svarinskas gimė 1925-aisiais Ukmergėje. Mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje, 1942-1946 m. studijavo Kauno tarpdiacezinėje kunigų seminarijoje.

Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje. 1946 m. pavasarį sovietinio saugumo pareigūnų pradėtas persekioti, todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo pas partizanus. 1946 m. vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 m. gruodžio 21 d. areštuotas, tris mėnesius tardytas ir žiauriai kankintas. Už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerio bausme.

Dirbo naktiniu sargu, slapta įšventintas į kunigus

Kalėjo Abezės lageryje Rusijoje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu.1954 m. spalį lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 m. grįžo į Lietuvą, tarnavo altarista Kulautuvos parapijoje, Jauno rajone, 1958 m. tris mėnesius buvo vikaras Betygalos parapijoje Raseinių rajone.

1957 m. gruodžio mėn. sovietų saugumas kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 m. balandžio mėn. buvo vėl areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą.

Paskelbė itin pavojingu recidyvistu

Iki 1964 m. kalėjo Mordovijos lageriuose, tuo pat metu jį už akių dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu ir perkėlė į ypatingojo režimo kalėjimą.

Išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo sekamas saugumo.

Tarnavo Miroslave, Kudirkos Naumiestyje, Ilgalaukyje, Patilaičiuose, Viduklėje. Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje Lietuvos Katalikų bažnyčios Kronika.

Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą.

Kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 m. Viduklėje trečią kartą areštuotas, nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. Iki 1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono griežtojo režimo lageriuose Rusijoje.

Tuomet Lietuvos kino studija apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“

R. Reaganas M. Gorbačiovo prašė išlaisvinti A. Svarinską

1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė sovietų sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepą A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, tačiau jau rugpjūtį buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą.

1988–1990 m. dvasininkas lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, bendravo su pasaulio veikėjais kaip Lietuvos disidentas, net 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.

Nepriklausomoje Lietuvoje kunigas dirbo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleriu, buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas, vėliau ėjo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas.

Kaip kunigas tarnavo tikintiesiems Kaune, Kavarske, Ukmergėje.

Pagerbtas valstybiniais apdovanojimais

Monsinjoras A. Svarinskas 1998 metais pagerbtas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu. Italijos Leko miestas jį paskelbė garbės piliečiu.

2000 metais disidentui įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis, po metų - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.

2009 metais Raseinių miestas kunigą A. Svarinską paskelbė garbės piliečiu.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Keturios vidurio Europos šalys siųs savo karius į Baltijos šalis (34)

Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų.

„Gelbėkit vaikus“ vadovė: Briuselyje net taksistai gauna pranešimą apie dingusius vaikus

Kai kuriose Europos šalyse, jei dingsta vaikas, dedamos visos pastangos jam surasti – netgi taksistai gauna pranešimą su detalia informacija apie dingusįjį, LRT RADIJUI teigia visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė.

A. Pranckevičius: radikalios Europos jėgos vieningai palaiko V. Putino Rusiją (263)

Europoje pastebima nauja tendencija – radikaliosios jėgos vienijasi ir vieningai palaiko Vladimiro Putino Rusiją, tvirtina Europos Parlamento (EP) pirmininko Martino Schulzo patarėjas užsienio politikai Arnoldas Pranckevičius. Jo teigimu, radikaliosios jėgos veikia ne tik kiekvienoje valstybėje atskirai, bet bando paveikti kitų valstybių sprendimus, o Europos Sąjungą (ES) griauti iš vidaus.

Lietuvos kariai baigė savo budėjimą prie Somalio krantų (5)

Lietuvos kariai trečiadienį baigė savo misiją Europos Sąjungos karinėje jūrų operacijoje prie Somalio krantų „Atalanta“. Pasaulio maisto programos laivo apsauga perduodama kitos valstybės žinion.

A. Guoga neatskleidžia, ar kurs partiją (172)

Europarlamentaras, buvęs Liberalų sąjūdžio laikinasis pirmininkas Antanas Guoga neatskleidžia, ar steigs naują partiją.