Mirė garsus istorikas A. E. Sennas

 (14)
Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – filologas, leksikografas Alfredas Sennas. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

www.lrt.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Atminimų albumai gali tapti ir svarbiu istoriniu šaltiniu

Dažniausiai su atminimų albumais susiduriama dar lankant mokyklą, kai tenka kažką apie savo bendramokslius parašyti į specialią knygą, ar patiems sulaukti gero ar piktesnio žodžio. Anot tokių knygų tyrėjų, panašūs albumai yra tapę svarbiu istoriniu šaltiniu, padedančiu daug sužinoti apie praeitį.

Britai iki šiol nesuvokia, kad geriausi jų laikai jau praėjo? (509)

Didžiojoje Britanijoje veikia salos mentalitetas – dalis britų iki šiol nesuvokia, kad laikas, kai Didžioji Britanija buvo viena iš pasaulio galybių, jau praeityje, LRT RADIJUI sako tarptautinių santykių ekspertas Varviko universiteto politikos apžvalgininkas Ragnaras Wilandtas.

Darbo partija delegavo naują SADM viceministrą (11)

Darbo partijos prezidiumas patvirtino naują socialinės apsaugos ir darbo viceministrą. Juo tapo buvęs Kalvarijos savivaldybės vicemeras Antanas Burinskas.

A. Butkevičiui nepatiks – prieš Darbo kodeksą kyla partiečiai (303)

Valdantieji socialdemokratai partijos viduje nesutaria dėl Seimo patvirtinto naujojo Darbo kodekso. Pirmadienio vakarą prie centrinės Socialdemokratų partijos (LSDP) būstinės Vilniaus centre surengta Vilniaus miesto skyriaus narių protesto akcija.

D. Grybauskaitė: „Brexit“ – žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo rezultatas (118)

Britai už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) balsavo dėl žmonių ir politikos elito nesusikalbėjimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.