Mirė garsus istorikas A. E. Sennas

 (14)
Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – filologas, leksikografas Alfredas Sennas. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Į Vilnių atvyko kuriamo NATO bataliono vadovybė (11)

Į Lietuvą antradienį iš Vokietijos atvyko tarptautinio NATO bataliono vadovybė.

Į NATO batalioną Lietuvoje atvyko pirmieji Vokietijos ir Belgijos kariai (45)

Į Lietuvą antradienį atvyko pirmieji Vokietijos ir Belgijos kariai, kurie tarnaus tarptautiniame NATO batalione.

Naujovių labai daug: keliuose - naujos bausmės bei baudos (126)

Nuo šių metų pirmos dienos įsigaliojo naujas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė daugiau nei trisdešimt metų šalyje galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

„120s“ žinios: G. Kildišienės valia ir Lietuvos įvykdytas istorinis teisingumas (6)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: Seimo nario mandato atsisakanti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja Greta Kildišienė antradienį dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuriame patvirtino savo valią pasitraukti iš Seimo. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino, kad parlamentarės įgaliojimai nutrūksta nuo sausio 26 dienos.

R. Karbauskio pareiškimus partietė vadina jo asmenine nuomone (103)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad kilęs ažiotažas dėl „valstietės“ Gretos Kildišienės buvo „pirmas rimtesnis bandymas griauti valdžią, kurią išrinko žmonės“.