Mirė garsus istorikas A. E. Sennas

 (14)
Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – filologas, leksikografas Alfredas Sennas. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (329)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (2)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (185)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (5)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.

Toksikologas su siaubu pasakoja apie naujus psichotropikus: vienkartinės dozės yra kraupiai pigios (59)

Naujų psichotropinių medžiagų per metus vien Europoje fiksuojama daugiau nei šimtas, medicina jų išaiškinti sugeba dešimtimis kartų mažiau. Taip LRT.lt sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.