Mirė garsus istorikas A. E. Sennas

 (14)
Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.
Alfredas Erichas Sennas, Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – filologas, leksikografas Alfredas Sennas. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

S. Skvernelis: dėl Gedimino kalno bus skelbiama ekstremali situacija (6)

Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės, tai leis lengviau rasti lėšų kalno gelbėjimo darbams, pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

Pilietinės galios indeksas pernai Lietuvoje augo, rodo tyrimas (1)

Lietuvos gyventojų pilietinė galia pernai augo, teigia Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, pirmadienį pristatę atliktą tradicinį tyrimą.

Skyrybos, kurios žlugdo: psichologė pasidalijo patirtimi (19)

Lietuva pagal skyrybų skaičių yra antra Europos Sąjungoje (ES) po Danijos, daugiausiai besiskiriančiųjų yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės. Nutrūkus santykiams didelė dalis su vaikais likusių tėvų susiduria ne tik su emociniais, bet ir finansiniais sunkumais, nes partneris neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Kitas emigrantų gyvenimas: 16-metę lietuvę pardavė tiesiog gatvėje (56)

Emigracijos pusė, kurios nenorime matyti – taip galima pavadinti tai, ką tenka iškęsti daliai svetur išvykusių lietuvių.

Politologai: stabilumo prie D. Trumpo nebus (10)

Prieš pusę metų Jungtinių Valstijų prezidentu tapęs Donaldas Trumpas yra neprognozuojamas, tačiau rimtų prielaidų jo apkaltai kol kas nėra. Taip portalui LRT.lt sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.