Mirė aktorius A. Šurnainformacija apie atsisveikinimą su velioniu

 (430)
Sulaukęs 74 erių, mirė legendinis  Lietuvos teatro ir kino aktorius Antanas Šurna.
Antanas Šurna
Antanas Šurna
© A.Didžgalvio nuotr.

Apie tai pranešė LRT naujienų laida „Panorama“.

DELFI šią liūdną žinią patvirtino kartu su A. Šurna dirbęs Jaunimo teatro aktorius Rimgaudas Karvelis. „Kiek žinau, Antano netekome pirmadienį po pietų. Jo gyvybė užgeso namuose“, - kalbėjo jis.

A. Latėnas apie velionį: netekome labai didžio talento

Velionis aktorius A. Šurna buvo labai geras aktorius ir didelis talentas, sako Valstybiniam jaunimo teatrui vadovaujantis režisierius Algirdas Latėnas.

„Didelis žmogus, didelis talentas, labai geras aktorius. Netekome labai didžio žmogaus“, - BNS pirmadienio vakarą sakė A.Latėnas.

Pasak teatro vadovo, A.Šurnos netektis buvo labai netikėta, nes dar prieš kelias dienas aktorius jautėsi puikiai.

„Jis niekada nesiskundė, ateidavo, repetuodavo, vaidindavo. Tai įvyko staigiai, labai nelauktai, nes užvakar dar su juo šnekėjau, puikiai jautėsi“, - kalbėjo režisierius.

Atsisveikinimas - Jaunimo teatre

Pranešama, kad aktorius bus pašarvotas gegužės 21 d. (trečiadienį) Valstybinio jaunimo teatro didžiojoje scenoje.

Visuomenė su mylimu aktoriumi galės atsisveikinti nuo 15 iki 21 val., o gegužės 22 d. (ketvirtadienį) nuo 10 iki 14 val. Įėjimas - pro paradines duris.

Laidotuvės vyks gegužės 22 d. 14 Vval. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Valstybiniame jaunimo teatre aktorius dirbo nuo pat jo įsikūrimo pradžios. 1966 m. pirmajame teatro spektaklyje – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljeta“ – A. Šurna vaidino jaunąjį Romeo. Paskutinis jo vaidmuo buvo sukurtas dar šių metų vasarį Arvydo Lebeliūno režisuotame spektaklyje „Pabaigos pradžia“.

Svarbiausi vaidmenys

Primename, kad A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 m. vienerius metus dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 m. išvyko į Šiaulių dramos teatrą.

1958–1962 m. studijavo LSSR konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Teatriniame fakultete. 1963–1964 m. vaidino Kauno dramos teatre, 1964–1965 m. Šiaulių dramos teatre. Nuo 1964 m. vaidino kine. Nuo 1965 m. buvo Jaunimo teatro aktorius. 1992–1997 m. vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui.

Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. 1992–1997 m. A. Šurna vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui vienu sudėtingiausių laikotarpių.

Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – tai mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014).

Kine A. Šurna debiutavo jaunojo Rimšos vaidmeniu režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“ (1963). Vėliau vaidino daugelyje filmų, sukurtų garsiausių Lietuvos kino režisierių – Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos, Raimondo Vabalo, Gyčio Lukšo, Almanto Grikevičiaus, taip pat televizijos režisierių – Broniaus Morkevičiaus, Sauliaus Vosyliaus ir kt.

Garsiausi aktoriaus vaidmenys – Herkus Mantas („Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys, 1972), Kaminskas („Riešutų duona“, rež. Arūnas Žebriūnas, 1977), tėvas („Moteris ir keturi jos vyrai“, rež. A. Puipa, 1983) bei kiti.

Į populiarumo aukštumas garsųjį aktorių pakylėjo visų laikų žinomiausias lietuviškas serialas „Giminės“, kuriame aktorius atliko vieną pagrindinių vaidmenų. A. Šurna pastebėjo, jog bene ilgiausiai žmonės jį tapatino būtent su Antanu Šepučiu: „Net gatvėje Šepučiu šaukdavo, – sakydavo aktorius. – Man tai – savotiškas pripažinimas, gal net didesnis nei laiškų rašymas, komplimentų žėrimas ar gėlių teikimas.“

Vienas paskutiniųjų aktoriaus vaidmenų - didelio pasisekimo sulaukusiame, 2011 m. pastatytame vaidybiniame filme „Tadas Blinda. Pradžia“.

Iš ankstesnių jo vaidmenų - sekretoriaus vaidmenuo legendiniame, dviprasmiškai vertiname V. Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1963 m.). Ypatingai įsiminė rolė M. Giedrio filme „Herkus Mantas“ (1972 m.) A. Šurna vaidino ir 1977 m. A. Žebriūno filme „Riešutų duona“, 1999 m. - A. Puipos filme „Elzė iš Gilijos“. Televizijos žiūrovams aktorius gerai žinomas iš serialo „Giminės“.

2012 m. jam buvo įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, dar anksčiau, 2000 m., menininkas apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.

A. Šurna niekada nelaikė savęs ypatingu, sakė buvęs šimtaprocentinis optimistas. Kalbėdamas apie darbą kine ir teatre, pripažino, kad vaidyba tai – jo profesija, ir būtent ji labiausiai džiugina.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Pirmadienio vakarą užuojautą dėl aktoriaus A. Šurnos mirties pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak prezidentės, A.Šurna buvo ypatingu talentu apdovanotas žmogus, kurio sukurti vaidmenys tapo mūsų kultūros pasididžiavimu.

„Visą gyvenimą sau kėlęs prasmingiausius kūrybinius tikslus ir niekada nenuleidęs profesionalumo kartelės, Lietuvos teatro ir kino istorijoje A.Šurna išliks kaip neeilinė asmenybė ir visų kartų mėgstamas aktorius“ – sakoma šalies vadovės užuojautoje.

Savo ir Seimo vardu užuojautą pareiškusi L.Graužinienė linkėjo stiprybės visiems velionio artimiesiems.

„Šviesaus atminimo Antanas Šurna – talentingas ir žiūrovų mėgstamas aktorius, įnešęs nepakartojamą indėlį į Lietuvos teatro ir kino meno istoriją. Šiandien neabejojama, kad aktoriaus sukurti vaidmenys filmuose „Herkus Mantas“, „Riešutų duona“ ir kituose tapo Lietuvos kino aukso fondo dalimi“, – užuojautoje teigia Parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

Užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems aktorių pažinojusiems pareiškė ir ministras pirmininkas A.Butkevičius.

„Dėl Lietuvos Don Kichoto, kovotojo su vėjo malūnais, nepaprastai talentingo aktoriaus mirties, reiškiu užuojautą šeimai, draugams, artimiesiems, visiems, kurie pažinojo šią kilnią asmenybę. Lietuva neteko šaliai nusipelnusio ir brangaus žmogaus“, – sakoma premjero užuojautoje.

Legendinis Lietuvos teatro ir kino aktorius A.Šurna mirė būdamas 74 metų.

Baigęs studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, A.Šurna 1963 metais pradėjo dirbti Kauno dramos teatre. Vėliau vaidino Šiaulių dramos ir Jaunimo teatruose, vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimo rinkimuose jau balsuoja užsienyje gyvenantys lietuviai (48)

Nuo antradienio Lietuvos ambasadose užsienyje jau galima balsuoti Seimo rinkimuose. Savo valią tautiečiai gali išreikšti ambasadose, konsulatuose arba internetu. Jei balsuos 35 000 užsienyje gyvenančių lietuvių, jie galės turėti savo rinkimų apygardą ir rinkti savo kandidatą į Seimą.

Kauno meras – „išrinktųjų“ koziris rinkimų kampanijoje (145)

Kaip ir visuose žaidimuose, kozirius turi ne visi. Panašiai ir su Seimo rinkimais Kaune. Kai kurie kandidatai iš reklaminių plakatų žvelgia vieniši ar su su partijos kolegomis.

Kariuomenė: sutartys su „Nota Bene“ buvo pildomos (13)

Kariuomenė patvirtina, kad atsarginės lauko virtuvės įrangos pirkimo sutartys buvo papildytos jau po to, kai „Nota Bene“ pristatė prekes, tačiau tikina, kad nebuvo keičiamos ar išbraukiamos jokios nuostatos, susijusios su prekių techninėmis specifikacijomis.

Siūloma leisti kartu gauti dvi pensijas (89)

Siūloma senatvės pensijas mokėti kartu su netekto darbingumo (invalidumo) ir kitomis pensijomis.

Emigracijos mastai kelia grėsmę: kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4-5 žmonės (282)

Dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų skaičius Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja, traukiasi rinka, mažėja vartotojų, nyksta verslai, ypač - atokesniuose regionuose, ir kyla realios grėsmės Lietuvos ekonomikai.