Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, Pietų Lietuvoje kraujasiurbių mašalų pagausėjo 1992 metais, o 1996 metais jų populiacija pasiekė didžiausią gausą. 1998 metais atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad žmones ir gyvulius Alytaus apskrityje puola kraujasiurbiai mašalai Byssodon maculatus.
Daug rečiau ir tik atskirose vietovėse žmones puola kitų rūšių upiniai mašalai. Didžiausios šios rūšies našalų veisyklos buvo aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras - Nemuno atkarpoje nuo Augustavo kanalo (Baltarusija) iki Merkinės (Varėnos rajone). Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 ar net 70 kilometrų.
Mašalų populiacijos reguliavimo programa buvo pradėta vykdyti 1999 m. Gegužės-birželio mėnesiais Nemune purškiamas biologinis preparatas "Vecto Bac", kuris veiksmingai naikina kraujasiurbių mašalų lervas, nesunaikindamas kitų vandens organizmų.
Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie kyla iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo.
Biologinis preparatas "Vecto Bac" perkamas iš vienintelės Lietuvoje šiuo preparatu prekiaujančios bendrovės - JAV kompanijos ABBOTT LAB atstovo Lietuvoje - uždarosios akcinės bendrovės "Biopolis".
Nuo kraujasiurbių mašalų labiausiai kenčia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvuliai. Apsisaugojimo priemonių nuo šių mašalų nėra, o vienintelė paguoda yra ta, kad jie neskrenda į patalpas.
Specialistai nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją.
Kiekvienais metais nuo vabzdžių labiausiai kenčia Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, dalis Šalčininkų, šiek tiek - Vilniaus, Prienų, Kauno rajonai.