Tačiau, pasak A. Žalio, spaudoje, internete savo paslaugas siūlo nemažai save aukštosiomis vadinančių mokyklų, kurių diplomai nepripažįstami nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad neturint licencijos studijų organizavimas yra baudžiamas, viceministro teigimu, iki šiol nė viena tokia mokykla nebuvo nubausta. Tai padaryti kliudo netiksli teisinė bazė, nepakankamai reglamentuojanti studijų organizavimo sąvoką.
Mokslo ir studijų departamento prie ŠMM studijų skyriaus vedėjo Rimanto Vaitkaus teigimu, Lietuvoje veikia apie 7 mokyklas, kurios neturi teisės teikti aukštąjį išsilavinimą. Taip pat šalyje veikia keletas distancinio mokymo centrų, kuriems savivaldybės yra suteikusios teisę teikti tik papildomą mokymą ir išduoti valstybės nepripažintus išsilavinimo pažymėjimus.
Pasak R. Vaitkaus, yra ir tokių aukštųjų mokyklų, kurie veikia kaip "šarlatanų lizdai".
Anot jo, tokios mokyklos gali net per kelias dienas išduoti diplomus - "tereikia paskambinti telefonu, pasakyti savo pavardę ir pervesti atitinkamą pinigų sumą". R. Vaitkaus teigimu, toks "universitetas" yra įsikūręs Naujojoje Vilnioje, Skardžių gatvėje.
Jis tikisi, kad padėtį padės ištaisyti naujasis Aukštojo mokslo įstatymas, kuris įsigalios rugsėjo 1 dieną. Juo šalyje įvedamos dviejų tipų aukštosios mokyklos - kolegijos ir universitetai, keičiasi jų steigimo ir registravimo tvarka. Todėl ministerijos specialistai mano, kad iki šiol savo veiklos nelegalizavusios mokyklos galės tai padaryti lengviau.
Lietuvoje steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas buvo leista 1998 metais. Pirmoji tokia mokykla - Šv. Juozapo kunigų seminarija - buvo įsteigta pernai gegužę. Nors buvo pateikta 14 paraiškų steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas, licencijos buvo suteiktos tik keturioms.