„Prieš 75 metus prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas,“ - skaudžios sukakties proga išplatintame pranešime sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Mokiniams ir mokytojams siūloma iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas kartu nueiti į masines žydų žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Šiuo paminėjimu siekiama prisiminti per holokaustą sunaikintas Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusias žydų bendruomenes. Tarptautinės komisijos sekretoriatas pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja nuo 2013 metų ir toks paminėjimas jau tapo tradiciniu – mokytojai su mokiniais visoje Lietuvoje rugsėjo 23-iąją lanko masines žydų žūties vietas, prie iniciatyvos prisijungia ne tik švietimo įstaigos, bet ir kitos organizacijos. Šiais metais į kvietimą dalyvauti jau atsiliepė daugiau nei du šimtai Lietuvos mokyklų.
Vilniuje „Atminties keliu“ iš Panerių geležinkelio stoties į Panerių Holokausto aukų memorialą eis keli šimtai mokinių ir mokytojų. Eisena „Atminties keliu“ nuo Panerių geležinkelio stoties pajudės 13.30 val., kviečiami visi norintys dalyvauti eisenoje. 14 val. Holokausto aukų memoriale Paneriuose vyks oficialus renginys, skirtas pagerbti Holokausto aukas. Minėjimą rengia Kultūros, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos žydų bendruomenė, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus miesto savivaldybė.
Mokykloms siūloma ne tik aplankyti masinių žudynių vietas, bet ir pravesti pamokas, ekskursijas, kurių metu mokiniai susipažintų su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Tuo siekiama, kad mokiniai ne tik žinotų apie holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę, apie Vilniaus miestą, vadintą „Šiaurės Jeruzale“. Tuo siekiama, kad visuomenėje atsirastų suvokimas, kad holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet mūsų tragedija – Lietuvos piliečių žydų netektis, kurie kartu kūrė Lietuvos valstybę, puoselėjo kultūrą, dalyvavo ekonominiame bei politiniame valstybės gyvenime.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Pakvies į sudėtingus atminties ir kino dialogus
Spalio viduryje prasidėsiantis 10-asis „Nepatogus kinas“ žada pakviesti į specialią retrospektyvą iš tiesų nepatogia tema - „Holokaustas: atmintis ekrane“ – taip vadinasi kartu su Berlyno kino ir video meno institutu „Arsenalas“ parengta filmų programa, kuri supažindins su įvairias kino kalbos taktikas pasitelkiančiais filmais apmąstančiais ar reprezentuojančiais tam tikrus su holokausto tragedija susijusius aspektus. Lietuvos žiūrovai turės unikalią galimybę išvysti septynis filmus iš „Arsenalo“ archyvo, kurie tik neseniai buvo restauruoti ir suskaitmeninti Berlyne.
Holokausto vaizdavimas kine visuomet kėlė aštrias diskusijas, tačiau dėmesio šiai temai kine niekuomet nestigo. Susidūrus su ypatingo jautrumo reikalaujančia tema, kiekvienam kino režisieriui kyla daugybė etinių klausimų – ką galima ir ko negalima vaizduoti? Retrospektyva bus pradėta vienu pirmųjų meninių dokumentinių filmų apie holokaustą – Alain Resnais filmu „Naktis ir rūkas“ (Nuit et brouillard, 1955 m.), šio seanso metu istorikė Sonja Schultz išsamiau pristatys holokausto vaizdavimo kine istoriją. Paskutinę festivalio dieną vienu ypu bus galima pamatyti garsųjį Claude’o Lanzmanno filmą „Shoah“ (1985 m.). Beveik dešimt valandų trunkantis filmas bus rodomas su viena pertrauka – taip, kaip šį filmą rodyti nurodo jo režisierius. Į Vilnių atvyksta tais pačiais metais Berlinalėje pristatyto, visai kitokio nei „Shoah“ filmo „Tamsios lopšinės“ režisieriai Irene Angelico ir Abbey Neidik. „Tamsios lopšinės“ labai asmeniškas filmas, kuriame režisierė gilinasi į savo tėvų patirtą traumą ir ieško atsakymų į sudėtingus ir jautrius klausimus.
„Holokausto tema yra itin svarbi Lietuvos auditorijai, ne vien todėl, kad šalyje buvo išnaikinta 95 procentai čia gyvenusių žydų. Kartu su tragiška statistika, reikia pažymėti, kad buvo sunaikinta ir Lietuvoje gilias šaknis turėjusi žydų kultūra ir šiandien Lietuvoje šios kultūros pėdsakų beveik nesimato. Tačiau pastaraisiais metais pradėjome justi, kad šalies visuomenė, ypač jaunoji jos dalis, nebenori apie praeitį kalbėti pusę lūpų, vienus faktus pasakant, kitus – nutylint.Pamažu visi pradedame susivokti, jog įvykusi žydų tragediją yra Lietuvos visuomenės tragedija. Viliuosi, kad Holokausto retrospektyva prisidės šio pilietinės savimonės atsibudimo,“ – kalbėjo festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.
Retrospektyva „Holokaustas: Atmintis ekrane“ Lietuvos žiūrovus pakvies į sudėtingus, bet labai svarbius atminties, istorijos ir kino dialogus. Retrospektyvos filmus bus galima pamatyti Vilniuje nuo spalio 13 dienos, Kaune nuo spalio 17, o visoje Lietuvoje – nuo Lapkričio 4 dienos. Seansus lydės diskusijos bei susitikimai su filmų kūrėjais.
Filmų treileriai:
Tamsios lopšinės
Shoah