Spąstai ir nuodai nuo graužikų jau nebegelbsti, mat pačiame miesto centre, Respublikos ir Kranto gatvių sankirtoje, joms sudarytos idealios sąlygos veistis.
Nuo sovietmečio stovinčiame apleistame viešajame tualete prieglaudą radus benamiams ir pradėjus čia iš šiukšliadėžių tempti visokį „turtą“, netrukus būriais pradėjo lakstyti ir didžiulės nusipenėjusios žiurkės.
Deja, miesto Savivaldybė tik skėsčioja rankomis, mat apleistas pastatas priklauso skandalingai pagarsėjusiam verslininkui, kuris ignoruoja bet kokius Savivaldybės raginimus prižiūrėti savo turtą.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kranto gatvėje jau kelis dešimtmečius gyvenanti sutuoktinių Jono ir Valerijos Zabukų šeima, praėjusiais metais apleistame viešajame tualete, kuris neveikia jau daug metų, apsigyveno benamiai. Nepriklausomybės metais jau nebeveikiantį tualetą nupirko verslininkas Vladimiras Karpenka, norėdamas čia įrengti oranžeriją, tačiau jam nebuvo leista pakeisti pastato paskirties, tad jau daug metų pastatas stovi apleistas.
Nors kartais naujieji kaimynai tarpusavyje ir apsipykdavo, tačiau niekam didelių problemų nekėlė, kol į savo naujuosius namus nepradėjo maišais tempti šiukšlių: senų padangų, plastikinių butelių, patalynės, net vaikiškų žaislų. O pavasarį po šiukšlynu virtusį pastatą pradėjo būriais lakstyti ir žiurkės.
„Čia gyvename nuo 1964 m., tačiau tokios žiurkių kaimynystės dar niekada neturėjome. Jau pernai ar užpernai buvo jų atsiradę, bet išvalius čia buvusį šiukšlyną jos išnyko. Šį pavasarį pajutome tikrąjį jų antplūdį. Nieko keisto, pamačius, koks ten šiukšlynas“, – kalbėjo šalia apleisto pastato gyvenantys sutuoktiniai.
Nors nuo buvusio viešojo tualeto Zabukų namus skiria aukšta plytų mūro siena, nekviestos rudosios viešnios kasdien užsuka ir į jų namus. Graužikai sugeba pragraužti net pamatus. Nors ponas Jonas kiekvieną vakarą užtaiso pragraužtas tvoroje skyles, iš ryto vėl būna prirausta urvų.
„Įsidarbinau apsaugoje. Po mūsų namu yra rūsys, kur vyras įsirengęs dirbtuves. Kad nebūtų vėsu ir drėgna, kai dirba, atsidaro rūsio duris, tada aš vaikštau po kiemą ir stebiu, kad žiurkės nepatektų į rūsį. Tik dėl atlyginimo dar nesuderėjau“, – šypsosi V. Zabukienė.
Braunasi ir į parduotuves
Panevėžiečių šeima guodžiasi bent tuo, kad nuo žiurkių veisyklos juos skiria aukšta tvora, kurią privalėjo susimūryti sovietmečiu čia pastačius viešąjį tualetą. Kad būtų jaukiau, nedidelį kiemelį išpuošė žydinčiomis gėlėmis, tačiau pro langus atsiveria tikrai ne koks vaizdelis.
Zabukai pripažino, kad pagalbos dėl visur šmirinėjančių graužikų niekur nesikreipė, baimindamiesi dėl savo saugumo.
„Mums buvo pasakyta, kad už tvoros jau ne mūsų žemė, tad mes ir nesikišame. Mūsų kieme žydi gėlės, o kas už tvoros, stengiamės nematyti. Vis tiek ne mūsų valioje ką nors pakeisti, o kad žiurkės kasdien išlenda pasisveikinti, jau baigiame priprasti“, – sakė sutuoktiniai.
Šalia apleistų pastatų, tapusių graužikų rojumi, veikia ir Panevėžyje žinomos būrėjos Lukrecijos Dūdienės būrimo salonas. Būrėja teigė, kad apie čia siautėjančius graužikus žino jau visas miestas, mat šie nesibaimina ne tik brautis į parduotuves, gyvenamuosius namus, bet ir zuja net tarp pėsčiųjų.
„Baisu. Kasdien jos čia šmirinėja, žmonės pasakojo, kad matę net triušio dydžio žiurkių. Kas baisiausia, jos laksto visur, net žmonėms per kojas. Visos čia įsikūrusios parduotuvės užsidaro duris, kad į vidų nesibrautų žiurkės, bet juk čia yra ir maitinimo įstaiga. Mačiau, kaip ledus valgę vaikai klykdami susikėlė kojas ant kėdžių, kai žiurkė pralėkė pro juos“, – baisėjosi L. Dūdienė.
Nors gyventojai savo kiemuose statosi spąstus, vargu ar tai padės kovoti su graužikais. Anot būrėjos, iniciatyvos turėtų imtis valdžia. Netoli šiukšlyno įsikūrusios net trijų didžiųjų partijų būstinės, tačiau politikai tariasi nematantys, kas dedasi po jų langais.
„Aiškinama, kad į privačią teritoriją negalima įeiti, bet kodėl tada į tą pačią teritoriją galima tempti šiukšles“, – piktinosi būrėja.
Žiurkių kaimynystė netrukdo
Vos keli metrai nuo šiukšlynu virtusio viešojo tualeto įsikūrusios net trijų partijų – Darbo, socialdemokratų bei konservatorių – būstinės, tačiau politikams nei žiurkių kaimynystė, nei miesto centre pūpsantys šiukšlių kalnai akių nebado.
Arčiausiai esančios Darbo partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, Seimo narys Petras Narkevičius teigė, kad jam asmeniškai neteko matyti čia šmirinėjančių žiurkių. Kita vertus, ne jo kompetencija yra rūpintis miesto ūkio reikalais.
„Jau ir Seime iš kolegų sulaukiau replikų, kad Panevėžys Čikagos miesto vardą keičia į žiurkių. Tačiau net neabejoju, kad naujoji miesto valdžia imsis spręsti šią problemą. Tai ne Seimo nario darbas“, – sakė P. Narkevičius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas tikino pirmą kartą girdintis apie miesto centrą okupuojančias žiurkes.
„Tikrai labai keista, kad pačiame miesto centre laksto graužikai. Pirmą kartą apie tai girdžiu. Pro tą pusę niekada neinu, tad tiesiog neatkreipiau dėmesio“, – teigė M. Grėbliūnas.
Žaidžia katę ir pelę
Nevaržomai besiveisiančios žiurkės kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau išnaikinti jas nėra taip paprasta. Kaip sakė Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė, apleistas ir šiukšlėmis užverstas pastatas turi savininką, todėl Savivaldybė į privačias valdas negali kelti kojos.
„Situacija išties sudėtinga, nes pastatas priklauso privačiam asmeniui, tad negalime jame šeimininkauti. Čia tas pats, kas ateiti pas žmogų į butą ir pradėti įvedinėti savo tvarką. Mes galime veikti tik pagal įstatymus. Būtų labai puiku, jeigu galėtume sutvarkyti visą tą šiukšlyną ir savininkui pateikti sąskaitą, deja, to negalime padaryti“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ tvirtino R. Baltutytė.
Pastato savininkas jau buvo informuotas apie situaciją, tačiau ar jis imsis ką nors daryti, neaišku. Mat Vladimiras Karpenka, kuriam ir priklauso buvęs viešasis tualetas, jau ne kartą buvo linksniuojamas už tai, kad savo turto neprižiūri. Panevėžio centrinėje dalyje jam priklauso ne vienas pastatas ir praktiškai visi jie apleisti.
„Protokolą surašėme, savininkui išsiuntėme registruotą laišką, įpareigojome susitvarkyti. Bet ar reikalai pajudės, neaišku, nes su šiuo žmogumi susisiekti praktiškai neįmanoma. Jis nereaguoja nei į laiškus, nei į skambučius. Būna, kad paskambinus telefonu jis apskritai neigia esantis pastato savininkas. Tačiau jeigu nepavyks rasti bendros kalbos, teks į pagalbą pasitelkti ir policijos pareigūnus“, – katės ir pelės žaidimą primenantį bendravimą apibūdino R. Baltutytė.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis skandalingai pagarsėjęs verslininkas V. Karpenka poros minučių pasikalbėti su „Sekundės“ žurnalistais nerado.
„Sugalvokite komentarą patys arba paskambinkite kurią kitą dieną“, – žiurkių veisykla tapusio pastato savininkas nebuvo nusiteikęs bendrauti.
Ligų židinys
Aušra Lileikytė, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė:
Graužikai platina daug ligų, todėl tokios veisyklos tampa padidintos rizikos zona, ypač kai yra maisto tiekimo įstaigų. Žiurkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti tiesiogiai nuo sergančio graužiko, per laukinius ar naminius gyvūnus. Bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti per odą, ypač jei ji pažeista, bei gleivines: per tiesioginį sąlytį su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus. Taip pat vartojant užkrėstus maisto produktus ir vandenį.
Dažniausios graužikų platinamos ligos – leptospirozė, jersiniozė, listeriozė, pseudotuberkuliozė, trichineliozė, tuliaremija, maras, salmoneliozė, erkinis encefalitas, Laimo liga ir kt. Jie yra virusų nešiotojai bei platintojai, pavyzdžiui, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu. Į aplinką su graužikų išskyromis patekęs virusas išdžiūsta, bet nežūva, užkratą bet kada galima įkvėpti su dulkėmis.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai visoje Panevėžio apskrityje registruota dešimt jersiniozės bei po vieną leptospirozės bei tuliaremijos atvejį. Jersinioze žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto, gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens.
Galima užsikrėsti ir tiesiogiai nuo sergančio gyvūno ar namų augintinio; kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos buvo užterštos bakterijomis. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 5–7 dienas. Kūdikiams ir mažiems vaikams liga pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu krauju, suaugusiesiems simptomai gali būti panašūs į ūmų apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu, patekę į kraują ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.
Pagrindinis apsisaugojimo būdas – graužikų naikinimas bei tinkama rankų higiena. Labai svarbu ir tinkamai tvarkyti ir laikyti daržoves, vartoti tik termiškai apdorotą mėsą, pieno produktus.
Vasarą įprastai graužikai veisiasi lauke, apleistose teritorijose, tad vienas iš kovos būdų – pasirūpinti, kad apleistos teritorijos būtų sutvarkytos.