Masinis žurnalistų klausymasis: kokiu atveju bus įvertintas to prašęs prokuroraspripažino: tyrimo metu nustatyta viena įtariamoji

 (203)
Naujienų agentūra BNS trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
Darius Raulušaitis
Darius Raulušaitis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami 17 naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.

„Žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje“, - teigiama BNS pranešime spaudai.

Naujienų agentūros BNS vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti konfidencialius informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS darbuotojų privatumą.

Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį.

Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų svarstoma skųsti Vilniaus apygardos teismui.

D. Grybauskaitė: teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų

Masinis žurnalistų klausymasis: kokiu atveju bus įvertintas to prašęs prokuroras
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Reaguodama į paskelbtus duomenis apie žurnalistų klausymąsi, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė tokius teisėsaugos darbo metodus.

„Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų“, - teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos atsiųstame komentare.

Taip pat prezidentė pabrėžė, kad po kilusio skandalo teikė žurnalistus nuo persekiojimo ginančias įstatymo pataisas, tačiau joms pritarti Seime nebuvo skubama.

„Reaguodama į neadekvačias žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones, prezidentė jau 2013 m. lapkričio 14 d. pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidiną žiniasklaidos laisvės apsaugą, - teigiama pranešime. - Nors Prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien.“

Prezidentūros spaudos tarnyba taip pat patvirtino, kad Prezidentūra yra informuota, kad buvo klausomasi 4 Prezidentūros darbuotojų.

Kas leido masiškai klausytis?

Vilniaus apylinkės teismo atstovė Rūta Trimailovienė DELFI teigė, kad leidimą klausytis žurnalistų pokalbių davė teisėja Lidija Valentukonytė. Ji tokią tokią nutartį priėmė budėjimo metu.

Lidija Valentukonytė
Lidija Valentukonytė
© NTA

DELFI išsiaiškino, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis Generalinės prokuratūros prokuroras į teismą kreipėsi dar praėjusių metų spalio 31-osios pavakarę. Leidimą išduoti klausytis žurnalistų teismas privalėjo išduoti per tris dienas, o lapkričio 1-oji buvo nedarbo diena, todėl lapkričio 2-ąją pagal iš anksto sudarytą grafiką turėjo budėti ne ikiteisminio tyrimo teisėjai, o civilines bylas nagrinėjanti teisėja L. Valentukonytė. Ji patvirtino prokurorų prašymą.

DELFI primena, kad praėjusiais metais leidimą atlikti operatyvinius veiksmus davė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis.

Lapkričio 7-osios nutartimi teisėjas įpareigojo BNS redaktorę Jūratę Damulytę atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, sankcionavo ir STT agentams leido atlikti kratas bei kompiuterių poėmius. Vilniaus apygardos teismas vėliau išaiškino, kad toks teismo sprendimas buvo neteisėtas.

Šis teisėjas liūnai išgarsėjo praėjusių metų birželį, kai į laisvę paleido įteisintą vagį iš Gruzijos – Givį Gordeladzę.

STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas DELFI sakė, kad STT klausėsi pokalbių tik tų žurnalistų, kurių klausytis leido teismas ir kurie buvo suderinti su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru. „Kažką dar papildomai savavališkai klausytis STT tikrai neturi galimybių ir niekada nesiklauso, nesvarbu, ar tai yra žurnalistai, ar tai bet koks kitas žmogus“, – tikino R. Golubovas.

DELFI primena, kad gruodžio mėnesį Vilniaus apygardos teismas panaikino įpareigojimą naujienų agentūros BNS redaktorei atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtomis pripažino jos namuose, garaže, automobilyje atliktas kratas.

Tuomet komentuodamas teismo sprendimą tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas pabrėžė, kad šio tyrimo metu žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsauga buvo užtikrinama jo sprendimu atidėjus susipažinimą su informacija, kuri buvo minėtos kratos metu paimtuose daiktuose, iki galutinio teismo sprendimo.

Jo teigimu, atsižvelgiant į teismo sprendimą, tyrėjų paimti daiktai jau artimiausiu metu bus atiduoti jų savininkams, o padarytos anksčiau grąžintų daiktų skaitmeninio turinio kopijos bus sunaikintos jų akivaizdoje, taip kaip ir buvo kopijuojamos.

D. Raulušaitis: sprendimus priima tyrimą organizuojantis prokuroras

Generalinė prokuratūra dienos pabaigoje surengė spaudos konferenciją, kurioje situaciją paaiškino generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, D. Raulušaitis.

Klausiamas, ar, jo vertinimu, nebuvo imtasi perteklinių priemonių prieš buvusius ir esamus BNS naujienų agentūros žurnalistus, D. Raulušaitis akcentavo, kad visos priemonės buvo teisėtos.

„Aš norėčiau pradėti atsakinėti į klausimą akcentuodamas tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, yra nepriklausomas ir sprendimus dėl tyrimo veiksmų bei prievartos priemonių taikymo priima vienasmeniškai ir savarankiškai nieko neatsiklausdamas ir iš nieko nuomonės neprašydamas. Dėl kai kurių prievartos priemonių taikymo nusprendžia teismas. Šiuo atveju prokuroras dėl visų prievartos priemonių kreipėsi į teismą ir tuos leidimus buvo gavęs“, - sakė D. Raulušaitis.

Atsakydamas į klausimą, kodėl buvo klausomasi net keleto šioje naujienų agentūroje nebedirbančių žmonių, laikinasis generalinis prokuroras teigė, kad dėl tyrimo taktikos ir strategijos sprendimus priima tyrimą organizuojantis prokuroras.

„Man vertinti nelabai yra kaip“, - sakė D. Raulušaitis.

Jis kartojo, kad visi prokuroro motyvai, kodėl buvo klausomasi konkrečių žmonių, buvo pateikti teismui ir buvo įvertinti.

D. Raulušaitis iš esmės neatsakė į klausimą, ar buvusių ir esamų žurnalistų pasiklausymas davė kokios naudos. Jis taip pat buvo paprašytas įvertinti prokuroro G. Ivanausko pasitelktų priemonių proporcingumą ir būtinumą, bet pakartojo, kad visi veiksmai buvo teisėti.

„Vien ta aplinkybė, kad pritaikius vienas ar kitas prievartos priemones nebuvo gauta tyrimui naudingos informacijos, dar savaime nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmus kaip neatitinkančius teisėtumo reikalavimų ir kitų baudžiamojo proceso principų“, - sakė laikinasis generalinis prokuroras.

Jo manymu, Generalinė prokuratūra atsakys į BNS kreipimąsi, bet pagrindas tirti G. Ivanausko veiksmus, pasak D. Raulušaičio, atsirastų, jeigu Vilniaus teismo apylinkės teisėjos L. Valentukonytės sankcionuotos prievartos priemonės būtinumą neigiamai įvertintų aukštesnės instancijos teismas. Kitaip tariant, naujienų agentūra BNS turėtų kreiptis dėl to į teismą.

„Ar bus kažkokie tyrimai ir toliau revizuojami sprendimai, pritaikyti aptariamas prievartos priemones, didele dalimi priklausys ir nuo tų asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos. Jei tie asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti ir jeigu tos nutartys būtų panaikintos, ko gero, atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su prašymu dėl tokių nutarčių“, - sakė D. Raulušaitis.

Laikinasis generalinis prokuroras patikino, kad visi pareigūnai privalo gerbti žurnalistų laisvę, nepriklausomumą ir informacijos šaltinių apsaugos principus. Taip jis atsakė į klausimą, ar surinkta informacija nebus pasinaudota šantažuoti žurnalistų ar paveikti jų veiksmų. Jis užtikrino, kad visa surinkta informacija, kuri nenaudinga tyrimui, yra sunaikinama.

D. Raulušaitis nevertino, ar 17-os žurnalistų klausymasis yra daug, ar mažai, jo nuomone, reikia vertinti – ar klausomasi buvo teisėtai? „Jeigu prievartos priemonės taikomos teisėtai ir pagrįstai, tai gal nieko tokio kad ir labai didelio kiekio asmenų tas daroma. Tačiau jeigu būtų pripažinta, kad tos priemonės taikytos neteisėtai ir nepagrįstai, tai ir vieno asmens atžvilgiu yra per daug“, - sakė laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas.

Pasiteiravus, ar, jo nuomone, pasiklausymų sankcionavimo sistema veikia be priekaištų ir tokias priemones sankcionuojantis teisėjas turi galimybių tinkamai įvertinti, ar prokuroro prašymai pagrįsti, D. Raulušaitis svarstė, kad iš to, koks ažiotažas kilo visuomenėje, „kažkas šioje srityje nėra visiškai tikslu ir visiškai gerai“.

„Iš pirmo žvilgsnio visi pasielgė lyg ir teisėtai, prokuroras teisėtai kreipėsi, teismas, matyt, teisėtai vertino visus prokuroro argumentus ir priėmė iš principo teisėtą sprendimą, leisdamas taikyti atitinkamą prievartą žurnalistų atžvilgiu, tačiau visuomenėje kyla nepasitenkinimas, tai, matyt, reikėtų galvoti, ar keisti tvarkas, ar sistemas, ar požiūrį“, - teigė D. Raulušaitis.

D. Raulušaičio teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo jau baigiamas ir artimiausiu metu bus perduotas teismui. Tyrimo metu nustatyta viena įtariamoji, prezidentės patarėja D. Ulbinaitė.

A. Zuokas: jėgos struktūros turi gerbti žiniasklaidos laisvę

Vilniaus meras Artūras Zuokas, reaguodamas į išaiškėjusį faktą, kad buvo masiškai klausomasi naujienų agentūros BNS žurnalistų pokalbių, šiuos teisėsaugos institucijų veiksmus pavadino pažeidžiančiais žmonių teises, nesuprantamais ir nepateisinamais demokratinėje ir europietiškoje visuomenėje.

„Jėgos struktūros turi gerbti žiniasklaidos laisvę, o tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia jų teisę į laisvą žodį. Toks masinis pokalbių pasiklausymo sankcijų išdavimas niekaip nesusijęs su atvira, laisva ir demokratiška valstybe“, – teigia Artūras Zuokas.

Meras tikisi, kad Seimas, kuris privalo kontroliuoti atitinkamų institucijų veiklą, įvertins pareigūnų, išdavusių šias sankcijas, veiksmus, atliks išsamų tyrimą ir informuos visuomenę apie tokių priemonių adekvatumą ir jų taikymą.

D. Radzevičius: žurnalistų gali būti klausomasi masiškai

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Aš asmeniškai įsitikinęs, kad tai, kas dabar išaiškėjo, tik lašas jūroje, ledkalnio viršūnėlė. Žurnalistams reikia prisiminti, kad jie yra pavojaus, padidintos rizikos šaltinis, jų gali būti klausomasi, ta informacija gali būti perimama, panaudojama kitais tikslais, nebūtinai gerais. Žurnalistai turi saugotis, redakcijos turi galvoti, kaip apsaugoti save“, – DELFI situaciją komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

D. Radzevičius primena, kad žurnalistų sekimo problema Seime kelta prieš keletą metų, tačiau tai baigėsi beveik niekuo. „Spręsti nebaigta problema vėl atsisuko masiniu dalyku. Mes tai vienareikšmiškai smerkiame: laikausi paprastos pozicijos, kad pagal teismų praktiką ne žurnalistai kalti dėl paslapties atskleidimo ir jie neturėtų būti tie žmonės, kurie persekiojami. Ypač žinant informacijos šaltinio paslapties problemą ir apskritai žurnalisto darbo specifiką“, – kalbėjo D. Radzevičius. Jis pažadėjo siekti masinio žurnalistų sekimo klausimo svarstymą atnaujinti Seime.

LŽS vadovas įsitikinęs, kad BNS žurnalistų klausymasis – tik ledkalnio viršūnė. Jo nuomone, žurnalistų pokalbių teisėsauga gali klausytis masiškai. „Nenustebčiau, kad mūsų teisėsaugos struktūros naudojasi tais mechanizmais ir ypač sekdami žurnalistus, mat žurnalistų bendravimo specifika – intensyviai, daug, dažnai, su daugybe plataus rato žmonių – didžiausias palengvinimas vietoje to, kad dirbtų savais kanalais. Tiesiog geriau klausytis pokalbių ir paskui bandyti eiti paskui“, – mano D. Radzevičius.

Ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybėms vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.

STT tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (601)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (11)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (207)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (9)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.

Toksikologas su siaubu pasakoja apie naujus psichotropikus: vienkartinės dozės yra kraupiai pigios (70)

Naujų psichotropinių medžiagų per metus vien Europoje fiksuojama daugiau nei šimtas, medicina jų išaiškinti sugeba dešimtimis kartų mažiau. Taip LRT.lt sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.