Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom sako nepalaikanti šios šalies stojimo į NATO, nes tai susilpnintų jos bendros gynybos politikos su Suomija reikšmę.

Skaitydama paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ji pabrėžė, jog NATO „yra atsakas tik į vieną ar du klausimus“.

„Mes nesame vieni ir mes nesirenkame būti vieni. Mes esame bendradarbiaujame su Suomija saugumo srityje ir mes liksime vieningi su Suomija. Manau, kad šiais neramiais laikais būtų visiškai neteisinga sakyti, kad mes pakeitėme savo politiką“, - sakė ministrė.

Ne“, - atsakė mnistrė, paklausta, ar jos atstovaujami Švedijos socialdemokratai galėtų palaikyti kitų politinių partijų siūlymą dėl šalies narystės NATO siekio.

Ji pabrėžė, kad Švedija „elgėsi neprotingai“ aštuonerius metus iš eilės mažindama gynybos biudžetą ir šiuo metu stiprina savo gynybinius pajėgumus. Anot jos, Švedija pakeis savo saugumo politiką tik tuo atveju, jei turės tautos ir kaimyninės Suomijos palaikymą.

„Mes norime išlaikyti savo teisę, priimti suverenų sprendimą, turėti savo saugumo pasirinkimą“, - pridūrė ministrė.

Esant įtemptai geopolitinei situacijai regione, Švedijos politinės partijos parlamente inicijavo diskusiją dėl Švedijos stojimo į NATO.

Švedijos Centro partija rugsėjį pateikė pasiūlymą, kad šalis turėtų prisijungti prie NATO kartu su Suomija. Anot politinės jėgos, įstojant į NATO su Aljansu turi būti susitarta, kad šiose šalyse nebūtų nuolatos dislokuota branduolinė ginkluotė ir sąjungininkų kariai. Taip pat Švedija su Suomija turėtų reikalauti NATO sutikimo bendradarbiauti su Švedija ir kartu sukurti erdvę Europos šiaurėje be branduolinės ginkluotės, teigia centristai.

Spalį paviešintos Švedijos apklausų bendrovės „Sifo“ duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pritaria Švedijos narystės NATO siekiui nepritaria 39 proc., neturi nuomonės - 20 procentų.

Šie duomenys reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės Švedijos gyventojų nuomonės. Portalas thelocal.se rašo, kad prieš pusę metų pritariančių narystės Aljanse siekiui buvo 31 proc. švedų, 2013 metais - 29 proc., 2012 metais - 17 procentų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)