„Nors dabar, sakyčiau, su kai kuriais premjero pasisakymais šis klausimas pradedamas spręsti. Mes turime tik keletą politikų [...], kurių auditorija nenušvilptų dar jiems nepradėjus šnekėti“, – teigia A. Katauskas.
Nuplagijuota kalba tik patvirtina, kad rinkimų kampanija skurdi
Kas būtų tikėjęsis, kad pasaulio susierzinimą ar susidomėjimą per Respublikonų partijos suvažiavimą kels ne noras į kalėjimą esą už melus uždaryti demokratų kandidatę Hillary Clinton, ne Donaldo Trumpo patyčios iš migrantų ar žurnalisčių, o tyra ir graži, žmogiška ir jausminga kalba.
Melania Trump sakė su vyru Donaldu esanti 18 metų ir jo meilę JAV patyrusi nuo pat pradžių. „Aš gimiau Slovėnijoje, mažoje gražioje, tuomet komunistinėje Centrinės Europos šalyje. Mane ir mano seserį Inesą, kuri yra nuostabi moteris ir draugė, užaugino puikūs tėvai. Mano elegantiškoji ir darbščioji mama Amalija supažindino mane su mados ir grožio pasauliu. Tėvas Viktoras įdiegė aistrą verslauti ir keliauti. Jų darna, geraširdiškumas, inteligencija iki šiandien atsispindi manyje ir meilėje, kurią jaučiu savo šeimai ir Amerikai“, – kalbėjo M. Trump.
Jei po valandos, kalbai pasibaigus, dar būtumėte įsijungę televizorių, būtumėte girdėję susižavėjimo šūksnius, kaip gerai buvusiam modeliui pasisekė pasakyti bene pirmą gyvenime rimtesnę viešą kalbą. Bet jau po poros valandų viskas pasikeitė, nes pasirodė pirmi M. Trump ir Michelle Obamos kalbų sugretinimai: „nuo mažų dienų tėvai skiepijo vertybes...“, „svarbu su žmonėmis elgtis pagarbiai...“, „svarbu nepasiduoti ir tikėti savo svajonėmis...“ – daugmaž taip ir panašiai.
Internete netrukus ėmė plisti memai, kad gal ne tik kalbą ji nukopijavo, bet ir dainas, pavyzdžiui, Ricko Astley „Never Gonna Give You Up“ („Niekada tavęs nepaliksiu“).
Televizijos MSNBC rytinėje laidoje „Bloomberg“ agentūros politikos redaktorius Markas Halperinas sakė, kad D. Trumpo politinės kampanijos rengėjai padarė meškos paslaugą kandidato žmonai, leisdami sakyti nukopijuotą kalbą.
„Tai tokia skurdi kampanija. Su ja dirba tiek mažai žmonių, kad jiems pasisekė, jog panašūs dalykai nenutinka dažniau. Joks normaliai veikiantis aparatas, jokia rinkimų kampanija neleistų, kad taip nutiktų. Jai labai nepasisekė, nes, jei to nebūtų nutikę, šiandien kalbėtume apie tai, kaip puikiai ji padirbėjo. O dabar kalbame apie tai, kaip rinkimų kampanijos rengėjai ją apvylė. Manau, netrukus kažkas iš politinės kampanijos rengėjų turėtų prisiimti atsakomybę ir pasitraukti. Ne tik dėl atsakomybės, bet ir dėl to, kad nuimtų naštą nuo jos pečių“, – mano M. Halperinas.
Tačiau kiti tuoj pat prisiminė kitką: D. Trumpas – įžūlus, ir nei žmonos, nei jos kalbos rašytojų iš niekur nemes. Beje, pati žmona, prieš sakydama kalbą, televizijos žurnalistams pasakojo, kad prieš suvažiavimą peržvelgė ją tik kartą, nes rašė pati, norėdama kuo mažiau kitų pagalbos.
Kai D. Trumpas iškrės kitą nesąmonę, kalbą visi pamirš
D. Trumpo darbuotoja trečiadienį pripažino naudojusi M. Obamos citatas, atsiprašė ir pasiūlė atsistatydinti. Sakė, esą Melaniai visuomet patiko dabartinė pirmoji ponia, be to, pasak jos, Melania kalbų rašytojai per pokalbį paskaičiusi kai kurias ištraukas iš ponios M. Obamos kalbos kaip pavyzdžius to, ką norėjo pasakyti suvažiavime.
Tačiau dar iki tokio darbuotojos pareiškimo svarstymų, žinoma, buvo ir tebėra visokių. Nuo to, kad tai nėra netikėtas viešųjų ryšių kampanijos triukas, iki, atrodo, realesnio – liapsusų kampanijoje esą netrūko ir be Melanios.
Paulas Manafortas, rinkimų kampanijos pirmininkas, pareiškė, kad jos kalba – tiesiog bendri žodžiai, kuriuos ir taip visi vartoję, o tikėtis, kad ką nors plagijuos, žinant, kaip skrupulingai ta kalba bus ištirta, būtų buvęs absurdas.
„Man atrodo, kad daugiausia visokių liapsusų D. Trumpo kampanija padaro nesąmoningai ir netyčia, improvizuojant. Manau, kad čia irgi išėjo tokia nesąmonė, ir tiek“, – svarsto rašytojas, scenaristas, reklamos specialistas Aidas Puklevičius.
Jo nuomone, padariniai nebus ypatingi – tai ne tas atvejis, kai iš rinkimų kampanijos turėjo pasitraukti Joe Bidenas ir palikti tik Hillary Clinton ir Baracką Obamą. „Kalba nėra disertacija. Tad pasijuoks žmonės, o po kelių dienų D. Trumpas bus kitą nesąmonę iškrėtęs ir apie šitą niekas nebekalbės“, – sako A. Puklevičius ir priduria, jog galimybių, kad M. Trump parašys kalbą pati, buvo tiek pat, kiek beždžionę pasodinus prieš rašomosios mašinėlės manyti, kad ji per milijoną metų išbarškins visus Williamo Shakespeare`o raštus.
Skandalas – neeilinis
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad, net jei kopijuotą kalbą sakė ne pats politikas, o jo žmona, šis skandalas bet kuriuo atveju neeilinis: „Vertinant viešųjų ryšių prasme, tai – dėmesio sutelkimas į save. D. Trumpo žmona negalėjo tikėtis tokio didelio dėmesio netgi nacionalinėje žiniasklaidoje, jeigu ji būtų pasakiusi tiesiog gražią, nušlifuotą kalbą apie savo vyrą. Kita vertus, Amerikos ekspertai pastebi, kad politiko ar jo šeimos nesąžiningumas svarbūs veiksniai ir už juos pakankamai stipriai baudžiama.“
Žinoma, sutinka A. Katauskas, D. Trumpas nėra pirmą kartą „daužomas“ centrinėje ar netgi pasaulinėje žiniasklaidoje, vis dėlto įvykis yra neigiamas. „D. Trumpo rėmėjai jau dabar gana aktyviai įsijungia ginti kandidato ir jo žmonos. Tai dar vienas būdas sutelkti savo rinkėjus aiškinant, kad tai H. Clinton rėmėjų sufokusuotas skandalas, ieškojimas prie ko prisikabinti. Ir tai puiki proga priminti B. Obamos pusiau plagijavimo skandalą, dėl kurio jį kaltino ta pati H. Clinton“, – pastebi viešųjų ryšių specialistas.
Į istoriją žvilgtelėkime šiek tiek išsamiau. 2008 m. B. Obama apkaltintas nuplagijavęs Masačusetso gubernatoriaus Devalo Patricko kalbą. B. Obama klaidą pripažino, esą tiesiog nemanė, kad čia labai svarbu, nes nuolat keitėsi idėjomis ir frazėmis.
1987 m. dabar viceprezidentas Joe Bidenas pasakė kalbą, panašią į britų leiboristų lyderio Neilo Kinnocko. Kaltinimai jo rinkimų kampaniją „paskandino“, jis pasitraukė, o, anot „Reuters“, kitais metais J. Bidenas N. Kinnockui nuvežė savo kalbų kopijas ir leido „vartoti nenurodant autoriaus“.
2013 m. Rondas Paulas, Kentukio senatorius, plagijavo iš „Wikipedios“. Vėliau jis pripažino turėjęs nurodyti šaltinius, tačiau vis tiek sakė, kad yra puolamas.
2015 m. Benas Carsonas, buvęs neurochirurgas ir vienas iš buvusių dabartinių rinkimų kandidatų, irgi patyrė iššūkių dėl šaltinių nurodymo prieš kelerius metus rašytoje knygoje. Jis atsiprašė ir sakė sprendžiantis reikalus tardamasis su redaktoriais.
Dar vienas atvejis – prieš porą metų Johno Walsho, senatoriaus iš Montanos, plagijuotas magistro darbas arba nemažos jo dalys. Iš rinkimų kampanijos J. Walshas pasitraukė.
Lietuvoje mokančių kalbėti politikų mažai
A. Katauskas sako, kad mokslinių darbų kopijavimo skandalai daug dažnesni, ir ne tik JAV, bet visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas buvo apkaltintas, kad savo disertacijoje nukopijavo vieno (beje, gana prasto) darbo didelę dalį.
„Tai, kokį triukšmą sukėlė D. Trumpo žmonos skandalas ir kaip jis vertinamas, turbūt yra pirmas atvejis, kai visa žiniasklaida ir ekspertai ypač daug dėmesio pradėjo skirti tam, ką šneka politikai“, – pastebi viešųjų ryšių specialistas.
Be to, svarsto jis, nors Lietuvoje didesnių skandalų nebūta, kita prezidentės ar Seimo pirmininkės kalba gali būti išnaršyta pakankamai stipriai.
„Bet Lietuvoje mes dar nepriėjome prie to, kad pradėtume ieškoti, kaip kalba yra nukopijuota, ir mums dar reikia sulaukti, kada ateis nors vienas politikas, kuris iš tiesų moka sakyti kalbas. Kol kas tokių politikų pas mus nėra. Taip, prezidentė čia geriausia tik todėl, kad nėra nieko geresnio“, – kalba A. Katauskas.
Jo žodžiais, verslininkai šiuo atveju yra investavę kur kas daugiau pinigų ir laiko negu politikai – vargu ar Lietuvoje teko girdėti per rinkimų kampaniją labai gerai kalbantį politiką. Be to, mes politikus daugiau matome televizijoje, lankstinukuose, bet ne tiesioginiuose susitikimuose.
„Kadangi Lietuvoje nėra poreikio gerai kalbėti, nėra spaudimo analizuoti, kritikuoti blogai kalbančius žmones, mes turime politikus, kurie nelabai gali suformuluoti ilgesnę pastraipą taip, kad žmonės iš tikrųjų norėtų to klausytis. Nors dabar, sakyčiau, su kai kuriais premjero pasisakymais šis klausimas pradedamas spręsti. Mes turime tik keletą politikų (pavyzdžiui, profesorius Vytautas Landsbergis), kurių auditorija nenušvilptų dar jiems nepradėjus šnekėti“, – teigia A. Katauskas.