Neseniai pasirodęs plėtinys leidžia pakeisti naujienų portalų DELFI.lt, 15min.lt ir lrytas.lt straipsnių antraštes. Plėtinio kūrėjas K. Januškas pastebi, kad vos per parą įskiepį įsidiegė apie 10 tūkst. vartotojų.
Prognozuoja komentarų skilties likimą
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina nesinaudojusi plėtiniu, tačiau stebinti, kas vyksta socialinėje erdvėje. Ji pastebi, kad plėtinys naudojamas įvairiais tikslais – neretai vartotojai nesiekia pagerinti antraščių.
„Kai kurie žmonės pokštauja. Yra humoristinių antraščių, yra tokių, kurios kvailos, gašlios. Tai – savo gyvenimą gyventi pradėjęs įskiepis, kaip kažkada – skaitytojų komentarai. Ten, manau, bus visko. Naivu tikėtis, kad plėtinys atliks pirminę funkciją, kurią sumanė kūrėjai“, – tvirtina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos aiškinimu, kad būtų pakeista portalų antraščių kūrimo politika, plėtiniu turėtų pradėti naudotis kritinė vartotojų masė. Be to, jis turėtų būti moderuojamas, kad būtų atrinktos rimtos ir humoristinio ar net įžeidaus turinio antraštės.
„Kuo daugiau žmonių įsidiegs šį įskiepį, tuo sunkiau jį bus moderuoti. Bus sudėtingiau suvaldyti mases. [...] Kyla klausimas, kas atsakys už antraštes, kurios iš tiesų bus klaidinančios?“ – svarsto portalo vyriausioji redaktorė.
Lygina su kariniais kompiuteriniais žaidimais
A. Puklevičius greitai populiarėjančią idėją vertina kaip žaidimą. Jis tai lygina su kompiuteriniais, pavyzdžiui, kariniais, žaidimais, kuriuose žaidėjas gali prisiimti vaidmenį. „Dažnai žmonės mėgsta vertinti strateginius karo žaidimus, kad padarytų tai, ko niekada negali padaryti gyvenime, t. y. vadovauti kariuomenei ir laimėti svarbų istorinį mūšį. Lygiai taip pat, įsidiegę šį įskiepį į savo naršyklę, žmonės gali tapti vyriausiuoju portalo redaktoriumi ir kurti tokias antraštes, kokias jis norėtų matyti“, – tikina A. Puklevičius.
Jo pastebėjimu, kol kas šiuo plėtiniu labiau susidomėjo tie žmonės, kurie yra labiau išsilavinę, todėl antraštės kol kas yra kartais humoristinės, tačiau vis tiek bandančios atspindėti anksčiau vyravusią tendenciją – straipsnio antraštė turi nurodyti straipsnio turinio visumą.
„Ateityje, jeigu šis įskiepis plis ir prie jo prisidės daugiau žmonių, ko gero, sulauksime, kad jo reikės atsisakyti, nes daugelis žmonių juo naudosis tam, kad išsakytų savo poziciją [...] ar šiaip pradės rašyti nesąmones“, – prognozuoja A. Puklevičius.
Prioritetu laiko straipsnių turinį
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad portalas nesulaukiantis didesnių skaitytojų nusiskundimų dėl antraščių. Ji pripažįsta, kad kartais žmonės piktinasi mįslingomis antraštėmis, tačiau akcentuoja, kad tai – ne Lietuvos žiniasklaidos problema, o bendra Vakarų žiniasklaidos tendencija.
„Netgi tokiose rimtose agentūrose kaip „Bloomberg“ gali rasti antraštę apie Vladimiro Putino draugę, kuri nuo jo nusigręžė. Paspaudi antraštę ir supranti, kad straipsnyje kalbama apie naftą ir jos kainą. Lietuva nėra išimtis“, – pabrėžia portalo vyriausioji redaktorė.
Ji įsitikinusi, kad daug svarbiau skaitytojams pateikti rimtų temų ir po keistomis antraštėmis besislepiančių rimtų autorinių tekstų, kuriais skaitytojai, po to kai paspaudžia mįslingą antraštę, vis dėlto susidomi. M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, tam, kad rašomos būtent tokios antraštės, įtakos turi ir besikeičianti auditorijos elgsena.
„Socialiniai tinklai padarė įtaką vartotojų elgsenai. [...] Jie nori ne pačių naujienų, o emocijos. Jie nori, kad antraštė būtų emocinga. Į tai stengiamės orientuotis. Jokiu būdu nenorime, kad antraštės būtų klaidinančios. Tai – pats svarbiausias dalykas. Redaktoriai praleidžia bent trečdalį laiko galvodami antraštes. Tai yra sunkus darbas. Žinoma, ne visiems jis vienodai gerai sekasi“, – sako „DELFI.lt“ vyriausioji redaktorė.
Plėtinio kūrėjas: tikslo pakeisti antraščių politiką neturiu
Anot plėtinio kūrėjo K. Januško, idėja suteikti galimybę pakeisti straipsnio antraštė kilo dėl to, jog dažnai antraštės būna rašomos taip, kad skaitytojas būtų pritrauktas paspausti straipsnį. „Antraštės būna labai neinformatyvios ir rašomos, vadovaujantis principu, jog žmogus turi būti priverstas paspausti, kad sužinotų apie ką straipsnis. Su šiuo plėtiniu tas antraštes plėtinio bendruomenė gali keisti savaip. Jie gali tiesiog kurti savo antraštes“, – sako K. Januškas.
Kūrėjas tvirtina kol kas neturintis tikslo keisti naujienų portalų antraščių kūrimo politikos. „Žinoma, būtų gerai [pakeisti portalų antraščių rašymo politiką – LRT.lt], bet kol kas dar nėra labai aišku, kur link visa tai juda. Tarp pasiūlymų yra nemažai humoristinio tipo antraščių, o ne tik tokių, kokios jos turėtų būti. Kol kas to nelabai siekiu. Žiūrėsime, kur tai pasisuks“, – teigia K. Januškas.
Pasak jo, per parą plėtinį įsidiegė maždaug 10 tūkst. vartotojų. K. Januškas planuoja ir toliau skirti laiko, kad produktas būtų plečiamas ir tobulinamas, bet konkretus tikslas plėtiniui nėra keliamas.