"Ramia sąžine sakau jums: aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai ir aš neišdaviau savo Tėvynės Lietuvos, aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos Respublikos piliečių teisėms ir interesams. Aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai", - antradienį iš Seimo tribūnos, svarstant NSGK parlamentinio tyrimo išvadas, sakė M. Bastys.

Jis tvirtino, kad apgins savo teises, savo garbę ir orumą teisme.

M. Bastys teigė, kad jo sąžinė švari ir jis sutinka atlikti tyrimą poligrafu.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, pristatydamas išvadas, sakė, kad komitetas surinko įrodymus, kad M. Bastys turėjo sisteminius ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais. "M. Basčio vaidmuo buvo ne vienkartinis, o sisteminis", - sakė V. Bakas. Jo teigimu, buvo siekiama atitolinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. "Jeigu M. Basčiui ir jo kolegoms būtų pavykę, šiandien Lietuva būtų dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną", - sakė V. Bakas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad M. Bastys specialiųjų tarnybų buvo perspėtas dėl bendravimo su Rusijos atstovais.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė NSGK išvadoms. Už jas balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 5, susilaikė 16 parlamentarų. Po svarstymo procedūros Seimas dar antradienį ketina balsuoti už NSGK išvadas.

NSGK nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

NSGK konstatuoja, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

NSGK išvadose pažymi, kad M. Bastys savo veiksmais galėjo padaryti žalos savo valstybei: "Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas "Rosatom" ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei".

Seimo NSGK nesiėmė pateikti nuomonės dėl apkaltos M. Basčiui todėl, kad Seimo statutas nesuteikia jam tokių įgaliojimų. Apkaltos klausimą Seimas yra pavedęs spręsti specialiai apkaltos komisijai, kuri šiuo metu yra sustabdžiusi savo darbą. Po NSGK išvadų ši komisija žada atnaujinti savo veiklą.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesuteikė M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai", dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis.

Viešai skelbtame VSD rašte pažymima, kad parlamentaras M. Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Šių metų kovo 16 d. Seimas savo nutarimu pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą.