LRT skandina sistemos inercija

 (10)
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) komercijos direktorius 33 metų Tomas Dobrovolskis po trijų mėnesių darbo šiandien pasitrauks iš skolose skendinčios LRT. Į šias pareigas Baltijos televizijoje dirbęs T.Dobrovolskis buvo paskirtas tik rugsėjo mėnesį, kai laimėjo LRT skelbtą konkursą.
Interviu "Lietuvos rytui" atsistatydinęs LRT komercijos direktorius pažymėjo, kad LRT tapo milžiniška inertiška įstaiga, turinčia didelę vidinę trauką, kuri įsuka ir verčia dirbti pagal senas jos taisykles, todėl čia turi tapti sistemos varžteliu, netrukdančiu, bet ir nieko nekeičiančiu.

- Paprastai žmogus iš darbo išeina, kai susipyksta su savo viršininku. Ar tiesa, kad LRT direktorius Vaidotas Žukas buvo nepatenkintas jūsų darbu?

- Iš tiesų mano ne vienerių metų darbo patirtis komercinėje televizijoje, darbo stilius nesutapo su kitų LRT vadovų. Galėčiau pasakyti, jog pirmasis abipusis įspūdis buvo kitoks negu yra šiandien, greit atsirado konfliktas tarp geidžiamo rezultato ir galimybių.

- Ar LRT vadovai nepripažįsta naujų vadybos idėjų?

- Ši struktūra įtraukia ir kažkaip nepastebimai naikina iniciatyvą. Jos apsisukimai lėti. Griozdiška buhalterijos sistema, daug derinimų, begalės mistiškų apribojimų. Todėl nėra lengva kurti efektyvų veiklos modelį. LRT veikia sudėtinga daugiapakopė sprendimų priėmimo sistema - savotiška baimės suklysti ar kam nors neįtikti išraiška.

Darbuotoją slegia ir išorinė kontrolė, kuri yra gerokai didesnė nei privačioje bendrovėje. Kita vertus, ilgiau ten pabuvęs žmogus pats ima vengti atsakomybės. Nepakanka drąsos rizikuoti dirbti kitaip nei vakar ar užvakar.

Mano siūloma idėja LRT buvo paprasta - rizikuokime. Jei mūsų rizikos nedraudžia įstatymas, vadinasi, ji galima. Argumentai, kad taip anksčiau nedarėme, kad tai kažkam netinka, manęs neįtikino.

- Bet jus galima apkaltinti tuo, kad neieškojote bendros kalbos su LRT senbuviais?

- Negalėčiau taip teigti. Tačiau LRT ypač juntama personalijų įtaka, ji net slegia. Bemaž kiekvienas darbuotojas turi galios stabdyti žingsnius tada, kai reikia ryžtis reformoms. Kai tokių žmonių masė didelė, sukuriama labai savotiška aplinka, kai nebeaišku, kuo tikėti, kaip elgtis.

Supratau, jog nesu pajėgus įveikti to beveik neapčiuopiamo, bet stipraus pasipriešinimo, todėl norėdamas likti sąžiningas ir sakau "viso gero".

- Kas realiai valdo LRT? Ar teisingos kalbos apie didėjančią buvusio LRT vadovo parlamentaro socialliberalo Vytauto Kvietkausko įtaką?

- Žmonių, darančių poveikį sprendimams, yra ir pačioje LRT, ir už jos ribų. Tačiau negalėčiau patvirtinti, kad tai - V.Kvietkauskas.

- Ar pavyktų išsikapstyti iš duobės, jei valstybė padengtų visą LRT skolą?

- Reklamos pajamos yra per mažos, per metus jų įplaukia mažiau, nei LRT turi skolų, o pokyčiai rinkoje taip greitai nevyksta. Todėl potencijos išspręsti skolų problemą uždirbant pinigų nėra. Aš pasakyčiau taip - LRT apetitas yra daug kartų didesnis nei reali galimybė uždirbti pinigų. Net pirmaujant reitingų lentelėse, fizinis pinigų poreikis būtų daug didesnis nei pajamos.

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (4)

Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

S. Skvernelis su G. Palucku žada susitikti jau greitu metu (17)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su išrinktuoju socialdemokratų vadovu gali susitikti dar šią savaitę.

Emigrantai neslepia nuoskaudų: Lietuva dar ateis mūsų paprašyti (286)

„Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – sako trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas Algimantas Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje. Jis teigia nejaučiąs jokių nepatogumų ar diskriminacijos, neturėdamas Norvegijos pilietybės. Tačiau ir A. Kušlys, ir kiti LRT.lt kalbinti išeiviai, kurie irgi kol kas išsiverčia tik su Lietuvos pilietybe, mano, kad emigravusiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.

Emigravusių lietuvių apklausa dėl „Brexit”: rezultatai nustebino visus (810)

Rezultatai nustebino ne tik pačius apklausos rengėjus, bet ir Lietuvos Seimo narius.

R. Karbauskis: referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti kelias dienas (126)

Norint išplėsti dvigubos pilietybės institutą, referendumas neišvengiamas, tačiau jis turėtų vykti savaitę ar kelias dienas ir jokiu būdu neturėtų būti organizuojamas kartu su rinkimais, teigia valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.