Naktį iš šeštadienio į sekmadienį įvedamas žiemos laikas – iki pavasario pataluose vartysimės valanda ilgiau.
Lytinio akto trukmė ir laikas iki ejakuliacijos priklauso ir nuo kitų aplinkybių bei veiksnių: vyro susijaudinimo laipsnio, santykiavimo pozų, partnerės aktyvumo.
© Shutterstock nuotr.

Seksologas Viktoras Šapurovas aiškina, kad žiema nėra geras laikas seksualumui reikštis: negalima mylėtis lauke, automobilyje, tad lieka seksu užsiimti po antklode.

Vasaros laikas atšaukiamas kasmet spalio mėnesio paskutinį sekmadienį 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal.

Pasak individualiosios psichologijos analitiko, seksologo V. Šapurovo, laiko keitimas nepatinka daugeliui žmonių. Bet dažniausiai taip yra ne dėl fiziologinių prisitaikymo problemų. Esą labiausiai piktina tai, kas įvyksta prieš konkrečių žmonių valią. Negalėdami realiai daryti įtakos svarbioms gyvenimo sritims, pavyzdžiui, savo pajamoms, žmonės piktinasi kad ir laiko keitimu.

„Žiemos laikas, o tai yra tikras šalies laikas, yra patogus gyvenimui žiemą. Žiema nėra geras laikas seksualumui reikštis. Šalta, nejauku. Lauke, automobilyje seksas žiemą visai neįmanomas. Patalpose irgi vėsiau, bet tai verčia moteris, kurios šąla labiau nei vyrai, glaustis prie partnerio. Bet prisiglaudę ne visi skuba mylėtis, nes šilta tik po antklode. Todėl tie, kas mylisi, riboja sueities pozicijas, kad viskas vyktų šilumoje“, – DELFI pasakojo V. Šapurovas.

Pasak seksologo, mažai kas prisimena, kad iki 1967 m. dauguma kaimų neturėjo elektros. Tuomet teko daug laiko leisti tamsoje. Tai buvo gimstamumo klestėjimo laikotarpis. Nors hormoninis aktyvumas žiemą mažesnis, ilgesnės šventės skatina dažnesnį mylėjimąsi. V. Šapurovas pataria, kaip pagerinti seksualumą: pasirodo, reikėtų daugiau būti saulėje. Tą patartina daryti ir šaltomis dienomis. Taip pat tiktų su partneriu rengti romantiškas vakarienes, išvykas.

Žmonių balsas: ilgiau miegos ir užsiims žmonos pareigomis

„Geriausia naujiena šiandien! Meškų periodas prasideda!“, – sužinojusi, kad jau savaitgalį įvedamas žiemos laikas, reagavo vilnietė Aistė. Žiemos laiku labai džiaugiasi ir Inga. Jai labai nepatinka vasaros laikas, nes tuomet Inga labai vėlai eina miegoti – ji labiau norėtų gyventi tokiu režimu, kai gulamasi ir keliamasis anksčiau.

„Vakare tiesiog nenorėdavau miego, o keldavausi anksti, todėl jaučiau miego trūkumą. Būtent todėl visada laukiu, kada bus grąžintas įprastas mūsų platumai laikas. Iš tiesų pradedu eiti miegoti anksčiau ir keliuosi šiek tiek anksčiau. Mano organizmui šis laikas natūralesnis“, – dėstė pašnekovė. 

„Aš labiausiai džiaugiuosi tuo, kad teks ilgiau ryte pamiegoti, o vaikui, bent jau kurį laiką, bus lengviau keltis į mokyklą“, – dėstė Laura. Džiaugsmu trykšta ir Veronika. „Man nė kiek netrukdo tas valandos persukimas: nei anksčiau miegoti kada nors pavyksta nueiti, nei anksčiau atsikelti.
O kad prašviesėja ir atsikėlus jau daugiau būna prašvitę, man irgi patinka. Būdama lovoje, ilgiau miegosiu į sveikatą. Na, arba užsiimsiu žmonos pareigomis“, – juokėsi moteris. 

Tuo metu Natalijos ši naujiena nepradžiugino. „Reaguoju neigiamai, nes rytais bus šviesiau, o vakarai bus tamsesni! Kam man tas šviesus rytas, kai rytais arba dirbu, arba miegu! O vakare kaip tik norėtųsi pasivaikščioti su draugais, pasigrožėti Vilniumi arba gamta. Kur čia pasigrožėsi, kai temsta 16 val. Žodžiu, nieko gero“, – sakė Natalija.

Sukiodami laikrodžius taupo dienos šviesą

DELFI primena, kad pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai. 

Kaip žinoma, vasaros laikas Lietuvos teritorijoje kasmet įvedamas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Parlamento bei Tarybos direktyvą. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, laikrodį pasukant valanda į priekį, ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, kai laikrodis persukamas atgal.
Lietuvoje sezoninis laikas taikomas nuo 2003-iųjų.

Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m.
Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiniai duomenys rodo, kad 4/5 Lietuvos teritorijos yra antrojoje – Rytų Europos laiko – juostoje (Grinvičo laikas plius 2 valandos), o likusi teritorija – pirmojoje, arba vidurio Europos laiko, juostoje (Grinvičo laikas plius 1 valanda). Šių juostų riba iš pietų į šiaurę eina tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.

Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių. Sezoninis laikas visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (747)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (259)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (208)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (8)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...