Loterijų verslo lėšos galėtų paremti kultūrą

Priimtas Loterijų įstatymas galėtų iš esmės pagerinti kultūros finansavimą Lietuvoje. Tai teigė kultūros ministras Arūnas Bėkšta pirmadienį susitikęs su finansų ministru Vytautu Dudėnu.
Susitikime aptartos kultūros finansavimo problemos, o vienas pagrindinių pokalbio klausimų buvo nacionalinę loteriją reglamentuojantys teisės aktai, teigiama antradienį išplatintame Kultūros misterijos pranešime spaudai.

“Vakarų valstybių patirtis siūlo dar vieną alternatyvų finansavimo būdą – nacionalinę loteriją. Loterijų įstatymo priėmimas galėtų iš esmės pagerinti kultūros finansavimo situaciją. Net ir labai ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, didžiausi projektai, investicijos kultūros srityje yra vykdomi iš loterijose surenkamų lėšų. Taip galėtume nuo valstybės biudžeto nuimti dalį įsipareigojimų, kurių, ypač šiuo metu, net negalime vykdyti” , sakė A. Bėkšta.

Finansų ministerija jau yra parengusi teisės aktus, reglamentuojančius loterijų organizavimą. Susitikime sutarta, kad Finansų ministerija parengtus teisės aktus teiks svarstyti suinteresuotoms institucijoms.

Pasak pranešimo, kultūros ministras užtikrino savo paramą svarstant tokius projektus. A. Bėkšos nuomone, taip pat būtina nagrinėti azartinių lošimų, kurie galėtų būti nuolatinis ir gana stabilus kultūros, švietimo sričių finansavimo šaltinis, legalizavimo klausimą.

Šiuo metu loterijas rengiančios įmonės, be į biudžetą pervedamų lėšų, dalį gautų lėšų skiria labdarai ir paramai.

Nuolat didėjęs, kultūros srities finansavimas, maksimumą pasiekęs 1998 metais, ėmė kristi. 1998-aisiais biudžeto išlaidos kultūros sričiai finansuoti buvo 175,6 mln. litų, 1999 metais - 162,8 mln. litų, o šiais metais – 138,5 mln. litų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Telšiuose mokytoja per pamokas pasakoja apie gėjų kanibalizmą ir seksą

Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniai pasidalijo medžiaga, ko juos moko tikybos pamokose. Viešoji erdvė užvirė nuo pamatytų vaizdų: gėjai vaizduojami kaip kanibalai, vaikų prievartautojai. Tuo metu tikybos mokytoja teisinasi, kad nuo mokinių nereikia slėpti tiesos.

Nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl K. Brazauskienės būsto

Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar yra pagrindo skirti nemokamą būstą prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei.

S. Skvernelio ir G. Palucko žodžių dvikova: kuris laimėjo? (7)

„Toks grubesnis premjero Sauliaus Skvernelio atsikirtimas viešojoje erdvėje – jau nebe pirmas. Kita vertus, jam, kaip populiariausiam šalies politikui, reikia stengtis nuolatos atkreipti į save dėmesį, o išrinktajam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui – parodyti, kad jis vertas kur kas daugiau nei Vilniaus vicemero posto. Todėl jų pastarųjų dienų žodžių dvikova – ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akcija arba komunikacija, kokios jau seniai nesame girdėję“, – S. Skvernelio ir G. Palucko bendravimo ypatumus įvertino viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

S. Skvernelis nemato prielaidų skyryboms su socialdemokratais (3)

Prielaidų žlugti „valstiečių“ ir socialdemokratų valdančiajai koalicijai nėra, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis siūlo prisiminti diskusijas dėl draudimo rūkyti kavinėse (29)

Vykstant diskusijoms dėl planuojamų priimti alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad panašus nepasitenkinimas buvo kilęs ir prieš draudimą rūkyti kavinėse, bet galiausiai visuomenė tai priėmė kaip normą.