“Vakarų valstybių patirtis siūlo dar vieną alternatyvų finansavimo būdą – nacionalinę loteriją. Loterijų įstatymo priėmimas galėtų iš esmės pagerinti kultūros finansavimo situaciją. Net ir labai ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, didžiausi projektai, investicijos kultūros srityje yra vykdomi iš loterijose surenkamų lėšų. Taip galėtume nuo valstybės biudžeto nuimti dalį įsipareigojimų, kurių, ypač šiuo metu, net negalime vykdyti” , sakė A. Bėkšta.
Finansų ministerija jau yra parengusi teisės aktus, reglamentuojančius loterijų organizavimą. Susitikime sutarta, kad Finansų ministerija parengtus teisės aktus teiks svarstyti suinteresuotoms institucijoms.
Pasak pranešimo, kultūros ministras užtikrino savo paramą svarstant tokius projektus. A. Bėkšos nuomone, taip pat būtina nagrinėti azartinių lošimų, kurie galėtų būti nuolatinis ir gana stabilus kultūros, švietimo sričių finansavimo šaltinis, legalizavimo klausimą.
Šiuo metu loterijas rengiančios įmonės, be į biudžetą pervedamų lėšų, dalį gautų lėšų skiria labdarai ir paramai.
Nuolat didėjęs, kultūros srities finansavimas, maksimumą pasiekęs 1998 metais, ėmė kristi. 1998-aisiais biudžeto išlaidos kultūros sričiai finansuoti buvo 175,6 mln. litų, 1999 metais - 162,8 mln. litų, o šiais metais – 138,5 mln. litų.