„Mane parvedė meilė, dėl ko daugiau galima grįžti“, – kalbėdama su DELFI, nusijuokė 24 m. Aurida.

Alytuje augusi mergina į Angliją su šeima išvyko 2008 m. Po aštuonių klasių ją išsivežė tėvai. „Man nelabai patiko. Jaučiau didelį diskomfortą kalbėdama anglų kalba, eidama į paštą mintyse kartodavau, ką pasakysiu ir kaip viskas vyks. Vėliau baigiau koledžą ir įstojau į universitetą, tačiau ten gyventi man buvo per sunku psichologiškai“, – pasakoja pašnekovė.

Koledže ji mokėsi menų, o universitete baigė mados reklamos studijas.

Nuolat grįždama atostogų į Alytų Aurida susipažino su vaikinu. Pora metus skraidė vienas pas kitą, kol nusprendė: pakaks.

„Londone likę draugai ir pažįstami man davė tris mėnesius – sakė, kad po jų grįšiu atgal, bet taip neįvyko. Jau sėkmingai gyvenu dvejus metus ir džiaugiuosi. Kaip sako aplinkiniai, gal dėl to, kad grįžai su dideliu noru, tau visi atrodo laimingi, niekas nesistumdo, nesusiraukę, tad didelio barjero nejaučiu. Didesnį diskomfortą jaučiau gyvendama dideliame mieste, prarasdama daug laiko spūstyse, traukiniuose. Čia man viska ranka pasiekiama, čia daugiau natūralumo, nuoširdumo“, – kalbėjo Aurida.

Londone liko daug pažįstamų alytiškių. Juos kiti tautiečiai atskiria iš akcento. Šalia Auridos namų buvo lietuvių parduotuvė, automobilių servisas – tai, ko reikia kasdien.

„Mūsiškių pilna visur, praktiškai tau ne visur reikia anglų kalbos – tik dėl bendro supratimo. Mano tėvai gyvena 15 metų, mano mama sunkiai kalba angliškai, nes jai kalbos niekur nereikia, lietuviai dirba ir pašte“, – pasakojo Aurida.

Aurida Šumskaitė
Merginos tėvai dirba Londone ir galvoja apie grįžimą į Lietuvą, tačiau kol kas pririšti prie tuoj pilnametystės sulauksiančios brolio. Pastarasis sako jokiu būdu negrįšiantis į Lietuvą. Jam ir atostogos Lietuvoje tampa kančia.

„Londone irgi turi skaičiuoti – jei neskaičiuosi, negyvensi. Nes visiems atrodo, kad turi skaičiuoti tik Lietuvoje, tačiau visur dideli mokesčiai, viskas kainuoja ir brangsta. Nuvykstu pas tėvus ir matau, kad kavos puodelis brangesnis. Visur turi dirbti, arti, kad kažką turėtum, kaip sakau, geriau ant savos žemės iki paskutinio dirbti ir kažką tuo pačiu duoti savo miestui negu kitoje šalyje“, – neidealizuoti gyvenimo užsienyje siūlo pašnekovė.

Beje, Auridos vaikinas irgi buvo porai metų emigravęs į Londoną. Prisiekęs žvejys nemato gyvenimo Londone: jam reikia Lietuvos vandenų ir gamtos. Ten dabar gyvena ir jo šeima. Tad atostogų metu pora vyksta lankyti artimųjų į Londoną.

„Džiaugiuosi grįžusi, man Alytus atrodo galimybių miestas, visiškai nesigailiu. Paragavau visokios duonos, man smagu grįžus“, – pasakojo Aurida. Kartu ji pastebi, kad iš Alytaus daug žmonių emigruoja. Viena pažįstamų draugų pora, iš Australijos grįžusi į Lietuvą, čia ištvėrė tik pusmetį – sakė, kad „kažkas čia ne taip“.

Hobis tapo verslu

32 m. verslo partnerė D. Krušnienė taip pat dukart buvo išvykusi į Angliją. Pirmą kartą pusantrų metų dirbo po vidurinės mokyklos baigimo, tačiau įsitvirtinti nepavyko ir grįžo. Vėliau vyko dar kartą ir praleido metus. Į Lietuvą ją viliojo ir meilė – draugystė su vaikinu, kuris vėliau tapo jos vyru.

Dovilė susipažino su Aurida šiai grįžus gyventi į Alytų. Joms abiems kilo mintis įkurti gėlių studiją „Flower Power“.

Merginos Alytuje išgarsėjo ne tik stilingomis puokštėmis, bet ir laimės dėžutėmis, į kurias įkomponuoja gėles ar prancūziškus saldumynus „Macarons“.

„Tai gimė kaip hobis, į tai nežiūrime kaip į darbą. Gėlės ir kūryba visą laiką buvo šalia, esu baigusi dailės mokyklą, man visą laiką patiko kažką kurti ir daryti, kada savame mieste nerandi to, kas tau patinka, taip, kaip įsivaizduoji, pradedi ieškoti pats. Taip buvo ir su manimi, kada vykdama į gimtadienį norėjau pasveikinti kitaip, originaliau. Taip ir atsirado pirmosios dėžutės. Norisi, kad žmonės į gėles pradėtų žiūrėti truputėlį kitaip – kad jas galima pateikti originaliai, kad nebūtina, kaip įprasta, pakuoti į celofaną“, – kalbėjo Dovilė.

Dovilės teigimu, populiariausias šios vasaros žiedas – bijūnas. Prie jų žydėjimo sezono derinamos ir vestuvių datos.

„Tačiau manau, kad ši mada jau turėtų pradėti keistis, nes labai daug egzotikos, žalumos, dabar socialiniai tinklai suteikia galimybę viską matyti, sekti tendencijas, ir mažame miestelyje atsiranda drąsių žmonių, kurie eksperimentuoja“, – pasakoja Dovilė.

„Viskas prasidėjo nuo mažų užsakymų šeimos rate, o galiausiai išsivystė į mini veiklą. Šiandien džiaugiamės, nes ir vestuves dekoruojame, ir kitų įvairiausių užsakymų turime“, – aiškina Aurida.

Alytaus centre įsikūrusioje studijoje kiaurą dieną merginos nesėdi – žmonės dažniausiai užsisako iš anksto. „Jaučiame, kad klientai dėl mūsų atvyksta iš kitų miestų, važiuodami kitais reikalais, jie pas mus užsuka gėlių, kurias užsisakė anksčiau. Daug gėlių išvyksta į Vilnių, Kauną“, – kalbėjo Aurida.

Jos manymu, klientus paperka nuoširdumas ir atsidavimas darbui.