L.Linkevičius atsiprašė lenkųpo susitikimo su R.Sikorskiu – pažadas padėti lenkams

 (1628)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu, kai 2010 m. Lietuvoje viešėjusiam Lenkijos vadovui tėkštas antausis nepritariant lenkiškų pavardžių daliniam įteisinimui.
Linas Linkevičius, Radoslawas Sikorskis, Lenkijos URM nuotr.
Linas Linkevičius, Radoslawas Sikorskis, Lenkijos URM nuotr.

Tokią poziciją L. Linkevičius išsakė duodamas interviu įtakingam dienraščiui „Rzeczpospolita“.

„Tai didžiulė gėda. L Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, - kalbėjo Lietuvos diplomatijos šefas.

Antausį L. Kaczynskiui jis pavadino „skaudžia pamoka“.

„Dabar mūsų Vyriausybė nori keisti įstatymus tautinių mažumų atžvilgiu, tačiau kad tai baigsis sėkmingai – nėra garantuota. Padėkime vieni kitiems. Manau, kad tai mūsų bendras tikslas. Mūsų Vyriausybės vardu sakau, kad tikrai norime tai pakeisti“, - pridūrė L. Linkevičius.

„Rzeczpospolita“ savo interneto svetainėje publikuoja tik vieną trumpą ištrauką iš interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru. Visą pokalbio tekstą dienraštis publikuos penktadienį.

L. Linkevičius šiuo metu vieši Varšuvoje. Ministro darbotvarkėje – ir susitikimas su ne sykį Lietuvą aštriai kritikavusiu Lenkijos diplomatijos šefu Radoslawu Sikorskiu.

Po šio susitikimo L. Linkevičius Lenkijos žurnalistams pareiškė, kad šalių santykiuose „nesusipratimai ir nesusikalbėjimai turi nueiti praeitin“. Paklaustas, ar greitu metu gali būti priimtas Tautinių mažumų įstatymas, kurio siekia ir valdančiojoje koalicijoje esanti Lenkų rinkimų akcija, ministras buvo lakoniškas ir pareiškė nematantis tam kliūčių, praneša naujienų agentūra PAP.

Savo ruožtu, R. Sikorskis deklaravo Lenkijos pasiruošimą plėtoti „gerus ryšius su Lietuva“. Sykiu Lenkijos diplomatijos šefas akcentavo, kad Varšuva pirmiausiai tikisi lenkų tautinės mažumos problemų sprendimo. Jis taip pat užsiminė pasiūlęs L. Linkevičiui bendradarbiavimą „kai kuriuose projektuose“ bei pristatęs Lietuvos ministrui galimybes sujungti abiejų šalių dujų sistemas.

„Svarbūs, išmintingi ministro L.Linkevičiaus žodžiai. Geras ženklas mūsų santykiams. Kad ankstesnė klaida būtų ištaisyta“, - kiek vėliau šį ministro L.Linkevičiaus pasisakymą ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ komentavo ministras R.Sikorskis.

L.Linkevičius: santykiai grąžinami į normalias vėžes

„Buvo tikslas grąžinti ant normalių bėgių mūsų dialogą. Per ilgai buvo nesusikalbama ir, tiesiai sakant, per ilgai buvo nesikalbama“, - BNS sakė L.Linkevičius po susitikimo su Lenkijos kolega R. Sikorskiu.

Pasak L.Linkevičiaus, susitikime buvo aptarta Europos Sąjungos (ES) darbotvarkė ir dvišaliai klausimai, įskaitant tautinių mažumų padėtį.

BNS paklaustas, ar žadėjo Lenkijos kolegai, kad Lietuva priims sprendimus dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų - asmenvardžių, vietovardžių rašybos ir švietimo - L.Linkevičius teigė informavęs apie Vyriausybėje sudarytą darbo grupę, kuri turi pateikti atitinkamas įstatymų pataisas.

„Informavau, kad sukūrėme Vyriausybėje darbo grupę, kurioje aukšto lygio pareigūnai iš Kultūros, Teisingumo, Švietimo, Užsienio reikalų ministerijų turi pateikti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais atsakytumėme į tuos klausimus“, - sakė L.Linkevičius.

„Tai nebus labai greitai, bet tikrai neturi būti ir labai ilgai. Tai turi būti artimiausias įmanomas laikas“, - kalbėjo ministras.

Pasak L.Linkevičiaus, R.Sikorskis aiškiai deklaravo, kad tai yra Lietuvos vidaus reikalas, o Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvai.

„Ministras pasakė, kad tai mūsų vidaus reikalas ir jis tikisi, kad Lietuva padarys, kas priklauso, rūpinantis Lietuvos piliečiais. Aš irgi pasakiau, kad Lietuvos piliečiai visi svarbūs - ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Lenkijos ministras pabrėžė, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, Lietuvos piliečiai turi būti lojalūs valstybei, kuriai gyvena. Tai pareiškimas, vertas pagarbos“, - BNS kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

L.Linkevičius sakė susitikime taip pat išsakęs ir Lenkijos lietuvių susirūpinimą dėl, jų teigimu, nepakankamo švietimo finansavimo, dėl kurio uždaromos lietuviškos mokyklos ir trūksta lietuviškų vadovėlių.

Šiuos klausimus ketvirtadienio vakarą ministras aptars susitikęs su Lenkijos lietuviais Seinuose.

Lietuvos ministras teigė pakvietęs R.Sikorskį atvykti į Lietuvą jam patogiu metu ir „jis šį kvietimą priėmė“.

2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.

Įstatymo projektą, kurį buvo parengusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, tąkart palaikė 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Šį sprendimą tąkart palaikė dalis buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovų, bei nemaža dalis tuomet opozicijoje buvusios "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos narių.

Didžioji dalis šiuo metu valdžioje esančių socialdemokratų ir Darbo partijos frakcijos narių nepritarė projektui. Už projektą balsavo vienintelis socialdemokratų atstovas buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

Centro-kairės Vyriausybė savo programoje žada išspręsti „vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus" atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“. Ministrų kabinetas taip pat žada „siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką“.

Anot L.Linkevičiaus, susitikime daug dėmesio skirta ir santykiams su ES Rytų kaimynais, visų pirma - Ukraina, ir šiais klausimais Vilniaus bei Varšuvos pozicijos sutampa.

Tai - trečiasis dvišalis L.Linkevičiaus užsienio vizitas. Prieš tai jis viešėjo Latvijoje ir Švedijoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

V. Uspaskichas užsimena, kad „darbiečius“ į rinkimus ves ne V. Mazuronis (31)

Į Darbo partijos tarybos posėdį pirmadienio vakarą atvykęs „darbiečių“ garbės pirmininkas Viktoras Uspakichas pareiškė, kad partiją į rinkimus greičiausiai ves ne partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Miestelį talžė kruša: atrodo kaip apsnigtas (15)

Pirmadienį Radviliškio rajone, Baisogalos miestelyje apie 16.45 val. iškrito sniego. Kai kurios kelio dalys netgi tapo slidokos.

Tarp europarlamentarų – pilniausia V. Uspaskicho kišenė (3)

Turtingiausių europarlamentarų pozicijas išlaiko Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, su šeima turintis per 39 mln. eurų ir buvęs liberalas Antanas Guoga su sutuoktine sukaupęs turto už daugiau nei 30 mln. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Tarp merų turtais išsiskiria V. Matijošaitis (12)

Vienintelio milijonieriaus tarp didmiesčių vadovų, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio turtas siekia 5,64 mln. eurų, milijonieriai yra ir du iš keturių šalies kurortinių miestų vadovų: Šarūnas Vaitkus ir Ričardas Malinauskas.

Paaiškėjo, kuris ministras turtingiausias (45)

Kultūros ministras Šarūnas Birutis išlieka vieninteliu Vyriausybės nariu, kurio šeimos turtas ir santaupos viršija milijoną eurų, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) preliminarūs duomenys. Paaiškėjus, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laiku nepateikė savo turto deklaracijos, pirmadienį ministras ją užpildė.