Ligos užklupta gėlių prekybininkė suprato skaudžią tiesą: valstybė jai nepadės

 (294)
Metų pradžioje padidėjo mokesčiai individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, ūkininkams, kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Buvo aiškinama, kad susirgę galės gauti ligos išmokas. Papildomus pinigus „Sodra“ susirenka iš karto, o išmokų siūlo palaukti metus.
© DELFI / Domantas Pipas

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Joana (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), daugelį metų Kaune valdanti individualią įmonę, kuri verčiasi mažmenine prekyba gėlėmis.

Iki šių metų pradžios ji, kaip ir kiti individualių įmonių savininkai ar kai kurios kitos gyventojų grupės nebuvo draudžiama ligos draudimu. Pakeitus įstatymą nuo sausio 1 d. visiems šiems asmenims tapo privaloma draustis ligos draudimu.

Dėl to „Sodrai“ jie turi mokėti daugiau, tačiau ligos atveju gali pretenduoti į ligos išmoką. Bent jau teoriškai.

Anksčiau niekada sveikata nesiskundusią Joaną vasario pradžioje netikėtai užklupo sunki kraujotakos liga, dėl kurios ji pateko į reanimaciją ir dar ilgai gulėjo ligoninėje. Kartu su gydytojų skirta reabilitacija jos laikinas nedarbingumas tęsėsi iki pat birželio.

„Sodroje“ pasidomėjusi, ar jai priklausys ligos išmoka, dėl kurios ji visą laiką mokėjo atitinkamas įmokas, ji liko šokiruota. Ne, jokių išmokų jai nebus.

„Per 23 metus mano įmonėje dirbo apie 230 žmonių. Tiek buvo sukurta darbo vietų, jos kuriamos iki šiol. Nė karto per įmonės gyvavimo metus nebuvo pasinaudota jokia lengvata. Aš, savininkė, nė karto nebuvau susirgusi, man nebuvo išduotas nė vienas biuletenis.

Tai pirma liga ir net nebuvo tokios minties, kad nuo sausio, įsigaliojus įstatymo pataisai, kai buvo mokamos papildomos įmokos ligos išmokoms, galiu sulaukti „Sodros“ darbuotojų atsakymo, kad aš tų išmokų iš valstybės neužsidirbau, nes buvau tik savininkė. Ir net sirgdama mokėjau tuos mokesčius, jie buvo mokami ir gulint ligoninėj, ir esant sanatorijoj, ir tęsiant gydymą namuose“, – stebėjosi moteris.

Jos teigimu, „Sodra“ atsisakė skirti ligos išmoką dėl to, kad ji neturėjo įstatymo reikalaujamo 3 mėnesių per pastaruosius metus arba 6 mėnesių per pastaruosius dvejus metus šios rūšies draudimo stažo.

„Žinoma, kad neturėjau, nes daugiau mokesčių moku nuo sausio, o į ligoninę paguldė vasarį. Bet palaukit, net ir gulint ligoninėje vyras mokėjo visus mokesčius – iki pat birželio. Vadinasi, balandžio 1 d. faktiškai aš jau turėjau 3 mėnesių draudimo stažą.

Graudžiai juokinga, bet kai paskambinau į „Sodrą“ pasiaiškinti, kas prie ko, man leido suprasti, kad išmoka man gal būtų skirta, jei „biuletenis“ būtų nutrauktas kovo 31 d., o naujas išrašytas balandžio 1 d. Tai kaip čia yra? Gydytojai ir ligoniai turi gudrauti, kad gautų tai, už ką moka didesnius mokesčius? Kažkoks absurdas arba tiesiog gudrus būdas „Sodrai“ pasipelnyti“, – nusivylimo neslėpė verslininkė, iš viso turinti 41 metų darbo stažą.

DELFI atsiųstame komentare „Sodros“ atstovai tikino, kad ligos išmokos apskaičiavimo tvarka yra nurodyta įstatyme ir „Sodra“ nieko šioje vietoje „sutaupyti“ negali, kaip esą negali daryti ir jokių interpretacijų skaičiavimo atžvilgiu.

Kaip bebūtų keista, dabar mokesčius mokančiai ir iki šiol nedarbingai moteriai dėl išmokos pasiūlyta palaukti kitų metų:

„Įstatyme numatyta, kad teisė į ligos išmoką yra vertinama tai dienai, kada yra pradėtas nedarbingumo laikotarpis. Tai dienai moteris pakankamo stažo sukaupusi dar neturėjo. Jei kitais metais, moteriai deklaravus pajamas už šiuos metus paaiškės, kad nedarbingumo laikotarpio pradžios ji jau buvo sukaupusi reikiamą stažą, išmoka jai galės būti perskaičiuota ir kompensuota priklausanti suma.“

Kaip paaiškino „Sodros“ atstovai, ligos draudimu individualių įmonių savininkai pradėti drausti 2017 m. sausio 1 d.

Laikoma, kad jie turi pakankamą reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą tada, kai atitinkamo draudimo įmokų yra sumokėta ne mažiau kaip nuo 3 minimalių mėnesinių algų (MMA, 380x3=1140).

„Šias įmokas galima mokėti avansu, nuo 3 MMA iškart, tokiu atveju laikoma, kad žmogus turi reikalingą draudimo stažą“, – pinigus iš anksto siūlo mokėti „Sodra“.

Esą ir tuo atveju, kai žmogus turi pakankamą ligos socialinio draudimo stažą nedarbingumo pradžios dienai, ir tuo, kai neturi, žmogui deklaruojant pajamas iki kitų metų gegužės 1 d. jo teisė į ligos išmokas už turėtus nedarbingumo laikotarpius yra vertinama iš naujo ir perskaičiuojamos priklausiusios išmokos.

Deklaruojant pajamas paaiškėjus, kad žmogus sumokėjo pakankamai įmokų ir įgijo reikalingą ligos draudimo stažą iki ligos pradžios (taip nutinka todėl, kad avansinis mokėjimas gali skirtis nuo realių žmogaus gautų pajamų), jam išmokama priklausiusi ligos išmoka.

„Vertinant ligos draudimo stažo pakankamumą svarbi yra ligos pradžios data. Nedarbingumo laikotarpį tęsiant kelis mėnesius jo pradžios data nesikeičia ir teisė gauti išmoką nėra vertinama iš naujo.

Kadangi įmokas individualių įmonių savininkai moka kas mėnesį, jei žmogui, kuriam reikalingo ligos draudimo stažo nepakako vasario 7 d., naujasis nedarbingumo laikotarpis prasidėtų, pavyzdžiui, balandį, ligos išmoka jam būtų mokama. Kaip jau minėta, deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokų „Sodrai“ skirtumą (susidariusį dėl to, kad faktinės pajamos skyrėsi nuo avansinių mokėjimų) ligos išmoka būtų perskaičiuota ir, jei priklauso, išmokėta nepriemoka“, – Joanos situaciją komentavo „Sodros“ atstovai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Trys konservatoriai siūlo vertinti meninių filmų turinį (9)

Keli Seimo konservatoriai pirmadienį pranešė raginantys ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę - Jonsson įvertinti, ar kino filmų priežiūros negalėtų vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Rekordinis būsimų pirmokų skaičius Vilniuje – steigiamos papildomos klasės (13)

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo daugiau kaip 6,8 tūkst. pirmokų, papildomai steigiamos pirmosios klasės 15 mokyklų – šį rudenį pirmąsias klases pradės lankyti apie 400 daugiau vaikų nei pernai.

Lietuvis atskleidė kitą emigracijos pusę: 4 darbuotojai apgyvendinti 6 kv. m. dydžio garažuose (69)

Iš Lietuvos išvykęs Laurynas nori perspėti visus, kurie mano, kad emigrantų gyvenimas lengvesnis ir geresnis.

Įvertino Gedimino kalno tvarkymą: bandoma išsaugoti nesąmones (33)

Gedimino kalnas Lietuvai toks svarbus simbolis, kad valdžia bijo kažką daryti, LRT radijui sako tinklaraštininkas Ričardas Savukynas-Rokiškis Rabinovičius.

Derybos prasidėjo: ministerijos turi sutaupyti apie 187 mln. eurų (9)

Pirmadienį prasideda oficialios diskusijos dėl vadinamojo Vyriausybės „pokyčių krepšelio“.