Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė trumpiausia ES

 (100)
Šalmas, kryžiai
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė trumpiausia tarp Europos Sąjungos valstybių narių, o moterų – tik šiek tiek ilgesnė negu Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių: 2007 m. vyrų ji buvo 12,3 metų trumpesnė negu moterų (2000 m. – 10,7 metų). Palyginti su 2000 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 2 metais, moterų – 0,3 metų.

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. mirė 45,6 tūkst. žmonių, tai 811 daugiau negu 2006 m. Praėjusiais metais 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, tai didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1950 m.

Tiksliausiai mirtingumo skirtumus parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2007 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 64,9 metų, moterų – 77,2 metų. Gyventojų mirtingumo didėjimas lėmė, kad, palyginti su 2000 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 2 metais, moterų – 0,3 metų.

2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą) buvo 2,2 karto didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų – 1,2 karto negu miesto.

Lietuvos vyrų šis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. Vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis beveik du kartus, o moterų – 1,5 karto viršija šių šalių vidurkį.

Pastaraisiais metais kūdikių mirtingumas mažėja. Kūdikių mirtingumo rodiklis (1000 gimusiųjų tenka mirusių kūdikių) sumažėjo nuo 7,9 2004 m. iki 5,9 2007 m., tačiau jis išlieka gerokai didesnis negu daugelyje senųjų ES valstybių narių (ES valstybių narių vidurkis – 4,7).

Lietuvos gyventojus persekioja kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nekinta. 2007 m. nuo trijų pagrindinių mirties priežasčių – kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.) – mirė apie 83 proc. žmonių (2000 m. – 87 proc.).

Daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. 2007 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (24,3 tūkst., arba 53,3 proc.) mirusiųjų. Mirtingumas nuo šių ligų nuolat didėja. 2007 m. didžioji dalis (87 proc.) mirusiųjų nuo šių ligų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenys (2000 m. – 89 proc.). Pastaraisiais metais pastebimas jaunesnio amžiaus (35–59 metų) žmonių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų padidėjimas. 2007 m. nuo šių ligų mirė 12 procentų šio amžiaus žmonių (2000 m. – 10 proc.).

2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis buvo 1,8 karto didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų – 1,3 karto negu miesto. Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų 2,3 karto didesnis negu ES valstybių narių vidurkis (ketvirtas pagal dydį).

2007 m. nuo piktybinių navikų mirė 8282 žmonės (beveik kas penktas). Per pastaruosius septynerius metus mirtingumas nuo piktybinių navikų padidėjo nežymiai. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo šių ligų rodiklis buvo 2,2 karto didesnis negu moterų. Net 30 proc. vyrų mirė nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (lūpų, burnos ertmės ir ryklės bei trachėjos, bronchų ir plaučių). Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų beveik trečdaliu didesnis už ES šalių vidurkį.

Moterys daugiausia (34 proc.) mirė nuo krūties ir lytinių organų piktybinių navikų (2000 m. – 38 proc.). Palyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuvos moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų atitinka šių šalių vidurkį, o nuo krūties piktybinių navikų yra vienas mažiausių.

Pastaruoju metu sparčiai didėja mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų, ypač nuo alkoholinės kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės. 2004–2007 m. laikotarpiu vyrų standartizuotas mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis padidėjo 1,8 karto, moterų – 1,6 karto.

Mažiau žudėsi, mažiau mirė keliuose

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių pastaraisiais metais kito nežymiai. 2007 m., palyginti su 2006 m., mirtingumas dėl šių priežasčių šiek tiek sumažėjo: mažiau žmonių nusižudė, žuvo transporto įvykių metu, mirė dėl nukritimų, buvo nužudyti.

2007 m. dėl išorinių priežasčių mirė 5,2 tūkst. žmonių (11,5 proc. visų mirusiųjų): 1025 nusižudė, 877 žuvo transporto įvykių metu, 518 mirė dėl nukritimų, 483 mirė apsinuodiję alkoholiu, 381 paskendo, 442 sušalo, 242 buvo nužudyti. Vyrų standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis buvo 4,6 karto didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų – 1,7 karto negu miesto. Kas ketvirtas vyras ir kas antra moteris, mirusieji dėl išorinių priežasčių, buvo 15–59 metų amžiaus.

Žuvusiųjų transporto įvykių metu 2007 m., palyginti su 2006 m., šiek tiek sumažėjo (nuo 899 iki 877 žmonių), tačiau mirtingumo rodiklis išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių. Išankstiniais duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius transporto įvykių metu žuvo beveik 200 žmonių mažiau, negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Nuo 2000 m. savižudybių skaičius mažėja. Nors vyrų standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis sumažėjo pusantro karto (nuo 80,8 2000 m. iki 52,4 2007 m.), tačiau jis vis tiek išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių (ES valstybių narių vidurkis – 16,9). Moterų savižudybių rodiklis sumažėjo beveik du kartus (nuo 15,3 2000 m. iki 8,3 2007 m.) ir yra ketvirtas pagal dydį.

www.DELFI.lt
 
100
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

12 vaikų išauginusi moteris: šiais laikais turbūt pusė jų iš manęs būtų atimta (54)

2014 balandžio mėn. 18 d. 23:55
Gražią šeimą turinti Virginija Kybartienė, išauginusi dvylika vaikų, neslepia, kad šis pasirinkimas jai daug kainavo.

Ką karinės agresijos atveju daryti eiliniam piliečiui? (272)

2014 balandžio mėn. 18 d. 23:21
Seime aptarti pilietinės gynybos klausimai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavę politikai, kariuomenės, šaulių ir savanorių atstovai aptarė, kaip kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šalies gynybos agresijos atveju.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje: tai – Rusijos kariuomenė, o ne „prorusiškos jėgos“ (302)

2014 balandžio mėn. 18 d. 19:22
Po Krymo aneksijos Kremlius perėjo prie karo prieš Ukrainą antrojo etapo - buvo pradėta slapta operacija šalies rytuose, teigia Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka.

Fotoreportažas: kovinės pratybos Baltijos jūroje iš arti (46)

2014 balandžio mėn. 18 d. 18:35
Balandžio 18 d. baigėsi visą savaitę vykusios didelio masto Karinių jūrų pajėgų kovinio rengimo pratybos Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Karinių jūrų pajėgų padaliniuose Klaipėdoje, Nidoje ir Palangoje. Iš anksto suplanuotose pratybose dalyvavo visi pajėgų padaliniai ir laivai.

Šaulių sąjunga: visuomenė turi žinoti, ką daryti karo atveju (93)

2014 balandžio mėn. 18 d. 16:00
Visuomenė turi žinoti, ką kiekvienas turi daryti karo atveju, sako Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys Mindaugas Nefas.