Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partneręapklausa

 (783)
Rusijos agresija prieš Ukrainą davė savo vaisių: Lietuvos gyventojai pradėjo aiškiai skirti, kas mūsų šaliai linki gero ir kas blogo.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© R.Dačkaus (lrp.lt nuotr.)

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko nuomonės apklausą, kurios duomenimis, Lietuvai priešiškiausia valstybė yra Rusija.

Tokios nuomonės apie didžiąją kaimynę laikėsi 72,5 proc. respondentų.

Draugiškomis valstybėmis Lietuvos piliečiai vadina Latviją ir Estiją, bei Šiaurės šalis – Daniją, Norvegiją, Švediją ir Suomiją.

Tuo tarpu Lenkijos įvaizdis lietuvių akyse nevienareikšmiškas: ją, kaip priešišką valstybę, įvardija 26,8 proc. respondentų, bet 12,6 proc. žmonių laikosi nuostatos, jog tai draugiška valstybė.

Priešai

Pasiteiravus, kurios valstybės Lietuvai yra priešiškiausios, gyventojai buvo gana vieningi: net 72,5 proc. sakė, kad mūsų šaliai priešiška yra didžioji kaimynė Rusija, kuri neseniai iš Ukrainos atplėšė Krymo pusiasalį ir gąsdinančiai ilgai laikė šalia Ukrainos sienų dislokuotus savo karius.

Antra priešiška valstybe gyventojai laiko Lenkiją. Taip manė 26,8 proc. respondentų.

19,1 proc. gyventojų priešiška valstybe laiko Baltarusiją, 2,8 pro. nedraugais įvardija Šiaurės šalis, 1,2 proc. – Baltijos šalis.

Dar 14,3 proc. gyventojų nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

Rusiją priešiška valstybe dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 36 metų) respondentai, gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas ir gyvenantys rajonų centruose bei kaimo vietovėse.

Lenkiją priešiška šalimi dažniau įvardijo didmiesčių gyventojai bei vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.

Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
© DELFI

Draugai

Gyventojų taip pat buvo prašoma įvardinti mūsų šaliai draugiškas valstybes. Remiantis apklausos duomenimis, absoliuti dauguma respondentų draugiškomis valstybėmis laiko Baltijos šalis – Estiją ir Latviją. Taip manė 71,4 proc. respondentų.

Antra vieta pagal draugiškumą teko Šiaurės šalims – Danijai, Norvegijai, Švedijai ir Suomijai. Šias šalis draugiškomis įvardija 46,4 proc.

Lenkiją draugiška šalimi vadina 12,6 proc. respondentų, Baltarusiją – 6,5 proc., Rusiją – 3,6 proc.

Dar 11,3 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.

Jaunesni (iki 35 metų amžiaus) bei aukštesnio išsimokslinimo respondentai draugiškomis šalimis, greta Baltijos valstybių, dažniau įvardijo Šiaurės šalis, vyresni nei 46 metų amžiaus žmonės – Baltijos šalis bei Lenkiją arba Baltarusiją.

Tyrimą atlikę sociologai pastebi tendenciją, kad jaunesni respondentai (iki 25 metų amžiaus) dažniau negalėjo įvardinti priešiškų, bet paminėjo daugiau draugiškų valstybių. Tuo tarpu vyriausi respondentai, sulaukę daugiau nei 55 metų, elgėsi priešingai: jie dažniau neįvardijo draugiškų kaimynų, bet nurodė daugiau priešiškų valstybių.

Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
© DELFI

Nepasikeitė nuomonė dėl rusų tautybės žmonių

Tačiau, nepaisant krizės Ukrainoje, Lietuvos gyventojų nuomonė apie rusus nepasikeitė. Klausiami, ar Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu pakeitė jų požiūrį į rusus, 66,4 proc. gyventojų atsakė neigiamai.

Dar 0,2 proc. gyventojų nuomonė apie rusų tautybės žmones pagerėjo, o 22,6 proc. – suprastėjo.

10,8 proc. respondentų neatsakė į klausimą.

Suprastėjusią nuomonę apie rusų tautybės žmones dažniau nurodė vyriausio amžiaus (virš 55 metų) moterys ir mažesnių pajamų atstovai.

Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
© DELFI

Pasiteiravus, ar pasikeitė požiūris į rusus, gyvenančius Lietuvoje, rezultatai buvo panašūs. 77,2 proc. žmonių sakė, kad jų nuostatos Lietuvos rusų atžvilgiu nepasikeitė, 0,7 proc. svarstė, kad nuomonė pagerėjo, 13,7 proc. nurodė pablogėjusią nuomonę. Dar 8,4 proc. neatsakė į klausimą.

Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
© DELFI

Kas kaltas dėl Ukrainos?

Lietuvos gyventojai išsakė nuomonę ir apie tai, kas kaltas dėl neramumų Ukrainoje, dėl kurių oficialusis Kijevas kovoja dėl kontrolės rytiniuose Ukrainos regionuose.

Dauguma Lietuvos žmonių mano, kad šioje situacijoje kalčiausia yra Rusijos valdžią ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tokios nuomonės laikosi 49,2 proc. respondentų.

Antroji grupė gyventojų teigė, kad kaltė turėtų kristi senajai Ukrainos valdžiai ir buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Taip sakė 29,1 proc. gyventojų.

Naująją Ukrainos valdžią, susiformavusią po Maidano, kaltinti buvo linkę tik 4,8 proc. žmonių, pačią Maidano revoliuciją – 3 proc.

Rusijos valdžią, kaip pagrindinį kaltininką, dažniau įvardijo 46-55 metų amžiaus moterys, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Senajai Ukrainos valdžiai atsakomybę dažniau priskiria 26–35 metų amžiaus bei vyresni nei 55 metų respondentai, gaunantys vidutines pajamas ir gyvenantys rajonų centruose.

Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
© DELFI

N. Maliukevičius: aš nustebęs

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad apklausos duomenys jį nustebino dėl gyventojų požiūrio į Lenkiją. „Mane stebina rezultatai su Lenkija“, - sakė politologas.

2006 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu irgi atliko gyventojų nuomonės apklausą, kurios rezultatai buvo kiek kitokie.

Tuomet draugiškomis šalimis buvo įvardijamos Latvija (60,8 proc.), Lenkija (53,4 proc.) ir Estija (44,9 proc.). Kad Latvija yra nedraugiška tuomet manė tik 2,6 proc. žmonių, Lenkijos nedraugiškumą pastebėjo 7,4 proc. respondentų, Estijos – 4,9 proc. gyventojų.

Nedraugiškomis šalimis gyventojai prieš septynerius metus įvardijo Rusiją (61,5 proc.) ir Baltarusiją (50,2 proc.). Kad Rusija draugiška 2006 m. manė tik 5,6 proc. žmonių, Baltarusiją draugiška valstybe laikė 5 proc.

Nors apklausos metodologija skyrėsi, tačiau N. Maliukevičius sako, kad tai rimtas skambutis politiniam elitui.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Rezultatas dėl Lenkijos stebina labiausiai. Matyt, kad jį reiktų aptarinėti, nes viešojoje nuomonėje subyrėjo strateginės partnerystės vaizdinys tarp Lietuvos ir Lenkijos. Aš manau, kad politikai ir intelektualai tikrai turėtų susirūpinti šiuo rezultatu. Jeigu lyginsime apklausos rezultatus su 2006 m., rodiklis skiriasi beveik penkis kartus“, - pabrėžė mokslininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad DELFI užsakymu atliktoje apklausoje šiek tiek palankiau vertinama Baltarusija. 2006 m. Baltarusiją draugiška valstybe vadino 5 proc. gyventojų, 2014 m. – 6,5 proc. Nedraugiška šalimi Baltarusiją prieš septynerius metus įvardijo 50,2 proc., šiais metais – 19,1 proc.

Komentuodamas gyventojų požiūrį į Rusiją, N. Maliukevičius teigė, kad apklausų rezultatai skiriasi ne itin dramatiškai. Kitaip tariant, Ukrainos krizė šiek tiek padidino manančiųjų, kad Rusija yra nedraugiška, skaičių, tačiau pokytis nėra ryškus.

„Spinter tyrimų“ apklausoje Rusiją priešiška valstybe laiko 72,5 proc. gyventojų, „Vilmorus“ apklausoje didžiąją kaimynę nedraugiška šalimi įvardijo 61,5 proc. žmonių.

„Rezultatai, kurie atspindi požiūrį į Rusiją, manęs visiškai nestebina net Ukrainos krizės kontekste. Jie yra dėsningi ir nedaug svyruojantys lyginant su 2006 m. O reikšmingiausias pokytis ir paradoksaliausi rodikliai yra su Lenkija ir Baltarusija. Sakyčiau, kad požiūris į strateginį partnerį, su kuriuo turėtume krizės akivaizdoje turėtume draugauti ne tik politiniame, bet ir visuomenių lygyje, yra reikšmingai pakitęs“, - sakė N. Maliukevičius.

Klausiamas apie Lietuvos piliečių požiūrį į rusų tautybės asmenis, mokslininkas teigė, kad gyventojai situaciją vertina gana racionaliai, todėl Rusijos valdžios veiksmų nesutapatina su visa tauta. Mokslininkas sako, kad tai gana teigiamas rezultatas, nes Kremliaus tikslas supriešinti visuomenes, todėl retorikoje ir naudojama rusų ar rusakalbių korta.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2014 metų balandžio 23-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Milijonai iš valstybės – už sarginį šunį be dantų (65)

Visuomenę purtantys nelegalių statybų skandalai priverčia atsigręžti ir įdėmiau pasižiūrėti į instituciją, kurios rankose statybų kontrolė – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Pastaruoju metu peršasi mintis, kad ši inspekcija labiau stengiasi sugalvoti būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas, o ne su jomis kovoti.

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla papildyta V. Adamkaus komentaru (89)

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (10)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (143)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (36)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.