Po to, kai buvo pranešta, kad Baltijos jūra ties Palanga negailestingai nuplovė dalį paplūdimio, skirtingų sričių specialistai ėmė analizuoti to priežastis.
Palangos paplūdimiuose – avarinė situacija

Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, kratų erozijos procesai suintensyvėjo pajūryje įsivyravus vėjuotiems orams.

Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas Gintautas Žilinskas tikino, kad šį reiškinį iš dalies paskatino akmenų, buvusių prie Palangos tilto, pašalinimas.

Tiesa, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis yra įsitikinęs, kad to priežastis – aukštas Baltijos jūros vandens lygis.

Įvardijo naują priežastį – kyla vandens lygis

„Klaipėdos uoste Baltijos jūros vandens lygis matuojamas nuo 1898 m. Matavimais nustatyta, kad vidutinis daugiametis birželio mėnesio vandens lygis yra 497 cm virš matavimo stoties nulinės atžymos, o šių metų birželio mėnesį vidutinis vandens lygis buvo 517 cm. Tai yra, 24 cm aukštesnis už daugiametį. Birželio 27 d. vandens lygis siekė net 537 centimetrų“, – žiniomis dalijosi jis.

Pasirodo, liepos mėnesio pradžioje jūros vandens lygis tebėra aukštas. Pavyzdžiui, šio pirmadienio rytą jis buvo 524 cm.

Pasak A. Kajučio, aukštą vandens lygį lėmė žemas atmosferos slėgis ir stiprūs vėjai, kuriuos iššaukė virš Baltijos pietinės dalies besisukiojantys ciklonai.

„Ciklonai didesnę įtaką daro. Jei, sakykim, vandens jūros lygis dėl klimato šiltėjimo pakyla 15 centimetrų, tai sampūta (kurią iššaukia ciklonai, slėgio žemėjimas, vakarų vėjai) – dvigubai didesnė. Esant aukštesniam vandens lygiui, aišku, daugiau išplauna, daugiau pasiekia bangos“, – tikino jis.

Neįprasta padėtis – dar nuo pavasario

A. Kajutis prisiminė, kad didžiausias štormas pajūryje fiksuotas 1967 metų lapkričio mėnesį. Tiesa, nors po to kilę buvo mažesni, krantą jie esą pažeisdavo vis smarkiau.

„Kiekvienas (net mažesnis) štormas pasiekia toliau nei 1967-ųjų, nes vandens lygis pamažu kyla ir kyla. Matavimo duomenimis remiantis galime daryti tokias išvadas“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, neįprasta padėtis stebima dar nuo pavasario pradžios.

„Labai ilgai apsemtas buvo Šilutės-Rusnės kelias. Ir tai komplikavo būtent aukštas jūros lygis, nes sniego praktiškai nebuvo šiemet. Beje, komplikavo tiek, kad tuo metu tris dienas (bet ne iš eilės) Baltijos jūros lygis buvo aukštesnis nei Nemuno žiotyse. Tai Nemunas per visas Kuršių marias turi nutekėti pagal nuolydį, o nulydis – neigiamas. Žodžiu, dalis vandens ne į jūrą tekėjo, o liejosi į krantus“, – tikino specialistas.

Įžvelgia riziką kopoms, o paskui ir Palangai

Pasak hidrologo, jei jūros lygis ir toliau taip kils, gali nelikti kopagūbrio, o vėliau rizika kils ir Palangai.

„Kopagūbrio gali ir nelikti, o tada – jau atviras kelias į Palangą“, – įspėjo pašnekovas.

Tiesa, A. Kajučio teigimu, negalima sakyti, kad nyksta visas pajūrio ruožas – kai kur jis ne sumažėjo, o net padidėjo.

„Intensyvūs procesai vyksta“, – užtikrino jis.

Reikia mažinti šilumos dujų emisijas

Anot specialisto, kritinė padėtis skelbiama ir kitose valstybėse – nesame vieninteliai, kuriuos ištiko tokia lemtis. Esą jau informuojama ir apie pajūrio viešbučius, kuriuos jūra tiesiog nuplauna.

„Ir Anglijoje, ir Prancūzijoje yra“, – įvardijo A. Kajutis.

Paklaustas, ar tai galima kažkaip sustabdyti, hidrologas tikino, kad atsakymas į šį klausimą – Paryžiaus klimato konvencija.

„Reikia mažinti šilumos dujų emisijas. Tik tai sustabdys. Tiesa, tai ilgalaikė priemonė, o dabar jau yra pristatyta dambų įvairiausių, mechaniškai tvirtina pakrantes, ir akmenimis remia – kaip kas. Internete galima atrasti nuotraukų, kur įvairiausi būdai – pagal kišenę ir supratimą“, – aiškino jis.

Vanduo – vis dar stipriai pakilęs, negali įvertinti net realios būklės

Savo ruožtu Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė, DELFI paklausta, ką mano apie A. Kajučio įžvalgas, pripažino visiškai su tuo sutinkanti.

„Lietuva kaip ir kitos Baltijos šalys dėl klimato kaitos, Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo, paskutiniame dešimtmetyje padažnėjusių audrų, smėlio sąnašų krante ir priekrantėje mažėjimo, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvios erozijos procesais krante. Šiems procesams taip pat įtaką daro ir Klaipėdos uosto gilinimas, molų ilginimas ir įplaukos kanalo gilinimas ir kt. Todėl visiškai sutinkame su išsakyta nuomone. Gamtos stichijų negalime numatyti, todėl ypač svarbu įgyvendinti priemonės, kurios padėtų sušvelninti neigiamus padarinius“, – sakė ji.

Anot specialistės, vis dar sunku įvertinti, kokia yra reali pakrantės būklė, kadangi Baltijos jūros vanduo iki šiol yra stipriai pakilęs, o bangos tebeskalauja apsauginį kopagūbrį.

Smėlį perveš iš tilto prieigų ir Rąžės upelio žiočių

„Akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos kartu su LR aplinkos ministerija įgyvendintos krantotvarkinės priemonės: paplūdimių pamaitinimas smėliu (2011-2012 metais LR aplinkos ministerijos įgyvendinto projekto, kuomet buvo išpilta per 453 tūkst. m3 smėlio), kasmetinis kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorėmis mažina vėjo ir jūros bangų daromą neigiamą įtaką, saugo apsauginį kopagūbrį ir čia sukauptą smėlį“, – ramino ji.

Pasak R. Kairienės, vis dėlto šią situaciją planuojama spręsti įgyvendinant krantotvarkos priemones, numatytas Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014–2020 m.

„Artimiausiu metu, nurimus Baltijos jūrai, planuojama iš Palangos tilto prieigų ir Rąžės upelio žiočių paimti susikaupusį perteklinį smėlį ir jį pervežti į labiausiai nuardytą kranto ruožą“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (11)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (2)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (232)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (306)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...