Lietuvos lenkas stojo ginti Lietuvos prieš Lenkiją

 (969)
Balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės susilaikęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) narys, eksparlamentaras Ryšardas Maceikianecas stojo ginti Lietuvos konflikte su Lenkija. Eksparlamentaras parašė laišką Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui, kuriuo teigia, kad Vilniaus krašte Lietuvos lenkų teisės nėra pažeidinėjamos, o lenkiškos šeimos gali laisvai ugdyti savo vaikus lenkų kalba nuo darželių iki gimnazijų.
© DELFI

„Pone prezidente, prašome susimąstyti, kas galėtų pažeidinėti Lietuvos lenkų pilietines teises Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, jeigu ten visišką ir neribotą valdžią jau daugiau nei 15 metų vykdo Akcijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – DELFI) veikėjai arba taip vadinami lenkai „vidaus okupacijos sąlygomis?“ – teigiama laiške Lenkijos valstybė vadovui, apie kurį buvo informuota ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševkis laiško kaimyninės valstybės vadovui komentuoti nepanoro, nes, pasak jo, tai yra privataus asmens nuomonė, o nuomonę gali turėti ir laisvai ją reikšti kiekvienas žmogus.

Valdžia rajonuose lenkų, jie ir sprendžia

Savo laiške Lenkijos prezidentui B. Komorowskiui, R. Maceikianecas išdėstė savo požiūrį į Vilniaus krašto lenkų problemas. Jis atkreipė dėmesį, kad lenkiškais vadinamuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose valdžia priklauso regioninei LLRA, tad realiai, pasak jo, ši partija ir daro didžiausią įtaką Lietuvos lenkų padėčiai.

R. Maceikianecas laiške rašo, jog tiek žemės grąžinimo klausimu, tiek kalbant apie vaikų ugdymą ar vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose Lietuva nepažeidžia lenkų teisių, o kai kuriose srityse netgi užtikrina kur kas daugiau galimybių nei tai daro kitos šalys.

Pasak laiško autoriaus, žemės grąžinimas visoje Lietuvoje vyko pagal tuos pačius teisės aktus – lenkų gyvenamame Vilniaus krašte, anot jo, nebuvo pritaikytos jokios blogesnės sąlygos.

„Juk vien Vilniaus rajono savivaldybė, vienintelė Lietuvoje, nepatvirtino upių ir ežerų krantų rezervavimo vietos lenkams, nes patogiau buvo skirti vandens telkinių krantus „reikalingiems žmonėms“. Juk tik čia nepagrįstai per daugelį metų buvo vilkinamas generalinio plėtros plano patvirtinimas, dėl ko lenkai negalėjo pasinaudoti gera žemės kainų konjunktūra“, - rašoma B. Komorowskiui.

Panašią nuomonę R. Maceikianecas išdėstė ir vaikų ugdymo klausimu. Laiško autoriaus teigimu, „Lietuva yra unikali valstybė pasaulyje (nežiūrint to, kad kitose šalyse lenkų yra žymiai daugiau), kur apie 100-e mokyklų – nuo darželių iki gimnazijų – lenkų kalba visų dalykų mokosi apie 16 tūkst. mokinių“.

Jis pabrėžė, jog tautinių mažumų mokykloms skiriamas mokinio krepšelis yra didesnis nei krepšeliai lietuviškoms mokykloms. Tiesa, R. Maceikianecas teigia, jog lenkiškų mokyklų mokinio krepšelis yra 20 proc. didesnis nei lietuviškų, nors iš tiesų krepšelis yra 15 proc. turtingesnis.

Lenkai Lietuvoje kovoja ne už lenkų, o prieš lietuvių kalbą?

Kalbėdamas apie Lietuvos lenkų dažnai išsakomus priekaištus dėl mokinių ugdymo lenkų kalba, R. Maceikianecas teigia manąs, jog lenkai kovoja ne tiek už galimybę savo vaikams mokytis jų gimtąja kalba, kiek už siekį riboti lietuvių kalbos ir literatūros dėstymą tautinių mažumų mokyklose. Šį procesą R. Maceikianecas vadina „kova prieš pilietinę Lietuvos lenkų integraciją“.

„Nematome kol kas mūsų šalies valdžios noro uždarinėti mokyklas, kuriose dėstoma lenkų kalba“, - rašoma laiške, kuriame pabrėžiama, kad lenkiškų mokyklų auklėtiniai, tikėtina, dirbs ir gyvens Lietuvoje bei darbo rinkoje savo kalbos žiniomis konkuruos su lietuviais.

Jis, be kita ko, teigia manantis, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pareiškęs, jog nevyks į Lietuvą, kol lenkų atstovams nebus leidžiama dokumentuose asmenvardžius rašyti visomis lotyniškomis raidėmis, yra blogai informuotas.

Viena vertus, pasak laiško autoriaus, dalis lenkais Lietuvoje save vadinančių žmonių yra atvykėliai iš Baltarusijos ir kitų buvusių sovietinių šalių – tad atsiradus poreikiui jiems įrodyti savo lenkišką kilmę, kiltų nemenkų problemų.

Antra vertus, R. Maceikianecas tvirtina, jog visos Europos tautos kalbą laiko vienu iš svarbiausių tautinės tapatybės elementų, tad esą lietuvių jautrumas kalbos dalykams yra suprantamas: „Kitų kalbų rašmenų, ženklų ir dvigubų rašmenų įvedimas į oficialius valstybės dokumentus yra sunkiai priimtinas, kadangi susilpnina tapatumo pagrindą. Pagaliau tai nėra pavienė nuomonė – visos Europos tautos panašiai supranta savo kalbos vertę“.

Lenkų politikai kraunasi politinį kapitalą

Pats R. Maceikianecas DELFI aiškino, jog rašyti laišką Lenkijos valstybės vadovui jį paskatino tai, jog esama situacija apsunkina Lietuvos lenkų padėtį, mat dauguma lietuvių Lenkijoje gyvenančių lenkų požiūrį priskiria Vilniaus krašte esantiems tautiečiams.

„Tokia situacija informacinėje erdvėje apsunkina gyvenimą Lietuvai, o ypač Lietuvos lenkams. Dauguma Lietuvos piliečių neskiria Lietuvos ir Lenkijos lenkų, todėl priskiria mums visus nuopelnus dėl šmeižto“, - teigė pašnekovas.

Jo tvirtinimu, Lietuvos lenkai gyvena vidinės okupacijos sąlygomis, mat juos pasiekia tik iš Lenkijos valstybės biudžeto finansuojamų kanalų informacija, kuri esą dažnai būna vienpusė. Anot R. Maceikianeco, lenkų izoliaciją Lietuvoje norima dar labiau sustiprinti ir tai esą daroma priešinantis siekiams tautinių mažumų mokyklose išplėsti lietuvių kalba dėstomų disciplinų skaičių.

Klausiamas, kokios reakcijos tikisi iš Lenkijos prezidento B. Komorowskio, pašnekovas aiškino kažin ko nesitikįs, bet esą galbūt kaimyninės valstybės vadovas suvoks, jog kad LLRA veikėjų platinama informacija neatitinka tikrovės ir kad Lietuvos lenkai nėra diskriminuojami tautiniais pagrindais.

„Lenkijos elitas, man rodos, ypač atitrūko nuo visuomenės ir bando gelbėtis renkant politinį kapitalą ir balsus iš šmeižto ir konfliktų mūsų šalies atžvilgiu“, - svarstė pašnekovas.

DELFI primena, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis viešai apkaltino Lietuvą nevykdant įsipareigojimų lenkų tautinei mažumai ir nesprendžiant į naftos perdirbimo gamyklą investavusio koncerno „PKN Orlen" logistikos problemų.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu svarstė esąs nustebęs atskirų Lenkijos politikų, atrodytų, sąmoningai kaitinama atmosfera ir žeriamais kaltinimais. A. Kubilius teigė galįs spėti, jog tai Lenkijos vidaus politikos atspindžiai.

Kiek vėliau kaimyninė valstybės premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, jog Lenkija neatsisakys reikalavimų dėl lenkų tautinės mažumos, bet nenaudos brutalaus spaudimo prieš Lietuvą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Šitą produkciją Rusija tiekia už dyką (44)

Kremlius skiria ypatingą dėmesį Baltijos šalių gyventojų smegenų plovimui, o rusiškos televizijos produkcijos, kurioje niekinama laisvė ir demokratija, per pastaruosius 2–3 metus grėsmingai padaugėjo.

E. Lucasas: kad taptų tikrai pavojingi, protestuojantys rusai turi prabilti apie kitą žmogų (73)

Sekmadienį įvykę protestai Rusijoje žymėjo didžiausią išreikštą rusų nepasitenkinimo bangą nuo 2011-2012 metų, bet britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad tai gana menko masto nepasitenkinimas, kuris tikrai neišjudins Vladimiro Putino režimo. Pašnekovas spėja, kad tai gali būti netgi V. Putino sumanytas planas, kaip pakišti Dmitrijų Medvedevą.

Ant ežero kranto – su skandalais išgarsėjusiu miškininku siejama linksmybių oazė (85)

Alytaus rajone ant Daugų ežero kranto stūkso prabangi už Europos Sąjungos pinigus įrengta sodyba. Kai kurie aplinkiniai gyventojai teigia, kad ji virto miškininkų pasilinksminimo vieta, nes priklauso ji skandalingo miškininko Gintaro Visalgos broliui. Patys savininkai tokias kalbas neigia.

„120s“ žinios: smauglių planas pagrobti vieną „Maximos“ savininkų ir bausmė Kremliaus kritikui A. Navalnui

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų buvo tapęs Vilniuje veikusių naujos kartos nusikaltėlių taikiniu – ginkluoti nusikalstamo susivienijimo nariai ilgą laiką slapta stebėjo verslininką, kol galop ketino jį pagrobti. Garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone.

Ką apie Lietuvos istoriją žino R. Karbauskis? (18)

Ką apie istoriją žino ir ko nežino politikas Ramūnas Karbauskis? Kitoje rubrikoje atskleisime kaip plėtojosi lietuvių ir latvių sporto santykiai tarpukariu. Kodėl 1939 metais Latvija nutraukė sportinę draugystę su mūsų šalimi? Ką krepšinio varžybose veikdavo keptuvės?