Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio siūlymui atskirti autochtonines ir imigrantų tautines mažumas nepritariantis britų Europos Parlamento narys Charles Tannockas teigia, kad laikui bėgant tam tikra tautinė mažuma konkrečioje šalyje vis tiek taps autochtoninė, o versti valstybes finansuoti tautinių mažumų mokymą įvairiomis kalbomis būtų košmaras.
© DELFI

Jis taip pat teigia, kad, pavyzdžiui, Velse gatvių pavadinimai rašomi angliškai, o ne valų kalba, tuo tarpu lenkų tautinė mažuma gatves savo gyvenamuose rajonuose Lietuvoje pageidautų rašyti lenkiškai.

„V. Tomašvekis savo pranešime kalbėjo apie skirtumą tarp autochtoninių ir imigravusių tautinių mažumų. Nesu tikras, kad yra lengva atskirti tokias mažumas“, - dalies Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikime Vilniuje kalbėjo britų europarlamentaras iš Londono.

Susitikimą Vilniuje organizavo V. Tomaševskis, kuris taip pat dirba Europos konservatorių ir reformatorių frakcijoje Europos Parlamente.

„Aš atstovauju Londonui, vienam iš didžiausių miestų Europoje, kuris yra daugiakultūris, jame yra per 100 skirtingų mažumų, skaičiuojančių žmones šimtais tūkstančių ir kurios gyvena šimtus metų – ir žydų, ir romų bendruomenės. Kai kurios mažumos gyvena gal tik kelis dešimtmečius, bet labai sudėtinga mažumas būtų skirstyti į autochtonines ir imigravusias. Bėgant laikui tas apibrėžimas taip pat skirsis. Mintis, kad valstybė turi pareigą finansuoti ir remti mokymą įvairiomis kalbomis būtų tiesiog košmaras, mano mieste tai būtų neįmanoma padaryti. Todėl mano šalis ir mano partija išgyvena sudėtingą santykį su konvencija“, - tęsė politikas iš Jungtinės Karalystės, veikiausiai minėdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Siūlė skirti autochtonines ir imigrantų mažumas

Jis replikavo V. Tomaševskiui, pasiūliusiam skirti autochtonines bei imigrantų tautines mažumas ir pirmosioms pritaikyti kur kas liberalesnius ir platesnes teises suteikiančius įstatymus, o antrosioms – konservatyvesnius. Anot V. Tomaševskio, Lietuvoje autochtoninėmis tautinėmis mažumomis galėtų vadintis lenkai, žydai, baltarusiai, rusai, stačiatikių sentikiai bei kitos bendriuomenės.

„Didžiojoje Britanijoje yra vienintelė oficiali kalba, bent jau kiek aš žinau ir kiek pripažįstama. Tačiau Velse kalbama valų kalba, čia gyventojai gyvena tūkstančius metų ir vis tik čia nebuvo pripažinta teisės rašyti gatvių valų kalba dėl nacionalinio saugumo. Teismuose ar bendraujant su administracija visiškai teisinga, kad būtų numatytas vertimas. Visos tos pastangos, kad būtų atskira švietimo sistema, atskiros mokyklos susilaukė didelės kritikos ir mūsų ministrai yra labai kritikuojami dėl to“, - pasakojo Ch. Tannockas.

Politikas sakė negalįs lyginti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, tačiau vis tik išreiškė nuomonę, jog finansuoti skirtingų kalbų švietimą būtų beprotiškai brangu ir labai sudėtinga.

Janas Zahradilis
Janas Zahradilis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Apie tam tikrą pavojų kalbėjo ir čekų europarlamentaras Janas Zahradilas, kurio pasakojimu, Čekijoje gyvena apie 90 tūkst. vietnamiečių, kurie siekia būti pripažinti oficialia tautine mažuma. Teoriškai tai reikštų, jog toks statusas sudarytų jiems sąlygas regione įtvirtinti antrą valstybinę kalbą – vietnamiečių, tačiau vietos gyventojai esą tam tikrai nepritartų.

„Laikui bėgant imigravusios tautinės mažumos tampa autochtoninėmis“, - teigė J. Zahradilas.

Vienas europarlamentaras taip pat pasiteiravo, koks yra Lietuvos lenkų asimiliacijos lygis su lietuviais – esą tai išspręstų daugybę problemų. Tačiau V. Tomaševkis aiškino, kad asimiliacija arba tautinių grupių susiliejimas nėra pageidautinas dalykas, nes, pavyzdžiui, už lietuvių ištekančios lenkaitės priima vyro pavardę ir dažnai tampa lietuvių bendruomenės narėmis.

„Nemanau, kad reikėtų didesnės asimiliacijos, nes, manau, kad mums, lenkams, Lietuvoje tenka tam tikra misija kaip katalikams. Kaip broliai čekai mus X a. apkrikštijo, taip mes XIV a. apkrikštijome Lietuvą, Lietuva priėmė krikštą iš Lenkijos karalienė Jadvygos, kuri pagal tautybę buvo vengrė“, - aiškino V. Tomaševkis, pakartojęs, kad asimiliacija lenkams nėra priimtinas sprendimas.

Skundams panaudojo ir Žemaitiją

Skųsdamasis, kad vietovėse, kuriose daugumą sudaro lenkų tautinė mažuma, negali rašyti gatvių pavadinimų tautinės mažumos kalba, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas V. Tomaševkis prisiminė ir Žemaitijos pavyzdį – esą žemaičiams neleidžiama pase rašyti, kad jų tautybė ne „lietuvis“, o „žemaitis“.

„Ši etninė grupė pasuose yra įrašomi kaip lietuviai, jie norėtų išsaugoti savo kalbą. Tačiau paradoksas tas, kad dabartinėje Lietuvos valstybėje jų kalba taip pat nėra valstybinė, valstybinė kalba yra naujoji kalba, kuri buvo dirbtinai sukurta XX a. pradžioje. Ir žemaičių kalba Lietuvoje tam tikra prasme taip pat yra persekiojama, tai yra paradoksas Lietuvos valdžios elgesyje“, - pasakojo V. Tomaševskis.

Pasak jo, žemaičiams taip pat draudžiama žemaitiškai rašyti vietovių pavadinimus. „Tačiau jie yra labai užsispyrusi tauta, jie vis tiek prie įvažiavimo į miestą užrašė savo miesto pavadinimą žemaitiškai“, - teigė europarlamentaras.

Jis taip pat pasakojo, kad Lietuvoje saugumo institucijos neva kuria panašias etnines partijas ir taip skaldo elektoratą. Esą taip pasielgta įkūrus Lietuvos lenkų liaudies partiją, kuri turėjo būti alternatyva Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, bei Žemaitijos partija kaip alternatyva Žemaičių partijai, vadovaujamai Egidijaus Skarbaliaus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (25)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (15)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (153)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Greitai uždirbti iš savo buto gali ne visi: ko labiausiai reikia?

Lietuvoje, ypatingai didmiesčiuose ir kurortuose, populiarėja trumpalaikės nuomos verslas. Jį...

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (352)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Skaitmeninės legendos: A. Sabonis ir Š. Marčiulionis žais tarp visų laikų NBA geriausiųjų?

Vasarai artėjant prie pabaigos NBA vaizdo žaidimų kūrėjai atskleidžia vis daugiau paslapčių...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (9)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...

Sugriuvus automobilių stovėjimo aikštelei, mašinos pakibo ore (14)

Nottinghamo centre, įgriuvus daugiaaukštei automobilių aikštelei, dalis joje stovėjusių mašinų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (145)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (41)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...