Lietuvos lenkai reikalauja lenkiškų gatvių lentelių, Velse gatvės valų kalba nevadinamos

 (496)
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio siūlymui atskirti autochtonines ir imigrantų tautines mažumas nepritariantis britų Europos Parlamento narys Charles Tannockas teigia, kad laikui bėgant tam tikra tautinė mažuma konkrečioje šalyje vis tiek taps autochtoninė, o versti valstybes finansuoti tautinių mažumų mokymą įvairiomis kalbomis būtų košmaras.
© DELFI

Jis taip pat teigia, kad, pavyzdžiui, Velse gatvių pavadinimai rašomi angliškai, o ne valų kalba, tuo tarpu lenkų tautinė mažuma gatves savo gyvenamuose rajonuose Lietuvoje pageidautų rašyti lenkiškai.

„V. Tomašvekis savo pranešime kalbėjo apie skirtumą tarp autochtoninių ir imigravusių tautinių mažumų. Nesu tikras, kad yra lengva atskirti tokias mažumas“, - dalies Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikime Vilniuje kalbėjo britų europarlamentaras iš Londono.

Susitikimą Vilniuje organizavo V. Tomaševskis, kuris taip pat dirba Europos konservatorių ir reformatorių frakcijoje Europos Parlamente.

„Aš atstovauju Londonui, vienam iš didžiausių miestų Europoje, kuris yra daugiakultūris, jame yra per 100 skirtingų mažumų, skaičiuojančių žmones šimtais tūkstančių ir kurios gyvena šimtus metų – ir žydų, ir romų bendruomenės. Kai kurios mažumos gyvena gal tik kelis dešimtmečius, bet labai sudėtinga mažumas būtų skirstyti į autochtonines ir imigravusias. Bėgant laikui tas apibrėžimas taip pat skirsis. Mintis, kad valstybė turi pareigą finansuoti ir remti mokymą įvairiomis kalbomis būtų tiesiog košmaras, mano mieste tai būtų neįmanoma padaryti. Todėl mano šalis ir mano partija išgyvena sudėtingą santykį su konvencija“, - tęsė politikas iš Jungtinės Karalystės, veikiausiai minėdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Siūlė skirti autochtonines ir imigrantų mažumas

Jis replikavo V. Tomaševskiui, pasiūliusiam skirti autochtonines bei imigrantų tautines mažumas ir pirmosioms pritaikyti kur kas liberalesnius ir platesnes teises suteikiančius įstatymus, o antrosioms – konservatyvesnius. Anot V. Tomaševskio, Lietuvoje autochtoninėmis tautinėmis mažumomis galėtų vadintis lenkai, žydai, baltarusiai, rusai, stačiatikių sentikiai bei kitos bendriuomenės.

„Didžiojoje Britanijoje yra vienintelė oficiali kalba, bent jau kiek aš žinau ir kiek pripažįstama. Tačiau Velse kalbama valų kalba, čia gyventojai gyvena tūkstančius metų ir vis tik čia nebuvo pripažinta teisės rašyti gatvių valų kalba dėl nacionalinio saugumo. Teismuose ar bendraujant su administracija visiškai teisinga, kad būtų numatytas vertimas. Visos tos pastangos, kad būtų atskira švietimo sistema, atskiros mokyklos susilaukė didelės kritikos ir mūsų ministrai yra labai kritikuojami dėl to“, - pasakojo Ch. Tannockas.

Politikas sakė negalįs lyginti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, tačiau vis tik išreiškė nuomonę, jog finansuoti skirtingų kalbų švietimą būtų beprotiškai brangu ir labai sudėtinga.

Janas Zahradilis
Janas Zahradilis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Apie tam tikrą pavojų kalbėjo ir čekų europarlamentaras Janas Zahradilas, kurio pasakojimu, Čekijoje gyvena apie 90 tūkst. vietnamiečių, kurie siekia būti pripažinti oficialia tautine mažuma. Teoriškai tai reikštų, jog toks statusas sudarytų jiems sąlygas regione įtvirtinti antrą valstybinę kalbą – vietnamiečių, tačiau vietos gyventojai esą tam tikrai nepritartų.

„Laikui bėgant imigravusios tautinės mažumos tampa autochtoninėmis“, - teigė J. Zahradilas.

Vienas europarlamentaras taip pat pasiteiravo, koks yra Lietuvos lenkų asimiliacijos lygis su lietuviais – esą tai išspręstų daugybę problemų. Tačiau V. Tomaševkis aiškino, kad asimiliacija arba tautinių grupių susiliejimas nėra pageidautinas dalykas, nes, pavyzdžiui, už lietuvių ištekančios lenkaitės priima vyro pavardę ir dažnai tampa lietuvių bendruomenės narėmis.

„Nemanau, kad reikėtų didesnės asimiliacijos, nes, manau, kad mums, lenkams, Lietuvoje tenka tam tikra misija kaip katalikams. Kaip broliai čekai mus X a. apkrikštijo, taip mes XIV a. apkrikštijome Lietuvą, Lietuva priėmė krikštą iš Lenkijos karalienė Jadvygos, kuri pagal tautybę buvo vengrė“, - aiškino V. Tomaševkis, pakartojęs, kad asimiliacija lenkams nėra priimtinas sprendimas.

Skundams panaudojo ir Žemaitiją

Skųsdamasis, kad vietovėse, kuriose daugumą sudaro lenkų tautinė mažuma, negali rašyti gatvių pavadinimų tautinės mažumos kalba, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas V. Tomaševkis prisiminė ir Žemaitijos pavyzdį – esą žemaičiams neleidžiama pase rašyti, kad jų tautybė ne „lietuvis“, o „žemaitis“.

„Ši etninė grupė pasuose yra įrašomi kaip lietuviai, jie norėtų išsaugoti savo kalbą. Tačiau paradoksas tas, kad dabartinėje Lietuvos valstybėje jų kalba taip pat nėra valstybinė, valstybinė kalba yra naujoji kalba, kuri buvo dirbtinai sukurta XX a. pradžioje. Ir žemaičių kalba Lietuvoje tam tikra prasme taip pat yra persekiojama, tai yra paradoksas Lietuvos valdžios elgesyje“, - pasakojo V. Tomaševskis.

Pasak jo, žemaičiams taip pat draudžiama žemaitiškai rašyti vietovių pavadinimus. „Tačiau jie yra labai užsispyrusi tauta, jie vis tiek prie įvažiavimo į miestą užrašė savo miesto pavadinimą žemaitiškai“, - teigė europarlamentaras.

Jis taip pat pasakojo, kad Lietuvoje saugumo institucijos neva kuria panašias etnines partijas ir taip skaldo elektoratą. Esą taip pasielgta įkūrus Lietuvos lenkų liaudies partiją, kuri turėjo būti alternatyva Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, bei Žemaitijos partija kaip alternatyva Žemaičių partijai, vadovaujamai Egidijaus Skarbaliaus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Į Lietuvą jie važiuoja su džiaugsmu: priežastys, kurios lietuviams nešauna į galvą (4)

Imigrantai Lietuvoje yra ne tik pabėgėliai, kuriuos Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, sutiko priimti. Visgi Lietuvos imigrantai – mažai pažįstama ir matoma grupė, tad kas jie tokie?

Mirė garbus žurnalistas Algimantas Degutis (7)

Šeštadienį mirė garbus žurnalistas Algimantas Degutis.

Bobausių šventėje niekas netikėjo, kad šie grybai nuodingi (22)

Šeštadienį nuo ryto iki pat vakaro Varėnos rajono Naujųjų Valkininkų gyvenvietėje tęsėsi pirmą kartą organizuota Bobausių šventė. Pasak šventę surengusios kaimo bendruomenės vadovų, jie norėjo ne tik atšvęsti grybavimo sezono pradžią, bet ir paneigti mitą, neva bobausiai yra nuodingi grybai, kuriuos valgyti pavojinga. Sakė, iš tikrųjų tereikia juos tinkamai paruošti.

„Darbo partijos“ pirmininkė Ž.Pinskuvienė: dėl mano vadovavimo spręs partija (24)

Darbo partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė nekomentuoja buvusio partijos lyderio Viktoro Uspaskicho planų siekti jos pakeitimo ir kurti naują asociaciją. Ji teigia, kad dėl partijos pirmininko spręsti gali partijos nariai.

Černobylio tragedijos pasekmes jaučia ir po trijų dešimtmečių (80)

Balandžio 26-oji ne vienam – skaudi data. Prieš trisdešimt vienus metus dalyvavę likviduojant Černobylio avariją žmonės to pasekmes jaučia iki šiol, tai atsiliepia ir jų šeimoms.