Kaip rodo JAV Centrinės žvalgybos valdybos rengiamos "Pasaulio faktų knygos" duomenys, Pusiaujo Gvinėją pastarąsias tris dešimtis metų valdo autoritariniai vadovai, kurie visiškai nusmukdė šalies ekonomiką.

Iki nepriklausomybės paskelbimo 1968 metais Pusiaujo Gvinėja 190 metų buvo Ispanijos kolonija. Pagal 1991 metų lapkričio 17 d. priimtą konstituciją, ši valstybė skelbiasi konstitucine demokratija, tačiau 1996 metų prezidento ir 1999 metų parlamento rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški.

Pusiaujo Gvinėjos plotas - 28 tūkstančiai kvadratinių kilometrų (dukart mažesnė už Lietuvą), šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, pietuose - su Gabonu.

Pusiaujo Gvinėja - jūrinė valstybė. Atlanto vandenyno Biafros įlankos pakrantės linija driekiasi 296 kilometrus, valstybei priklauso 5 salos, tarp jų - ir Bioko sala, kurios Malabo uoste laikomas Lietuvos laivas.

Nepaisant to, Pusiaujo Gvinėja turi tik 11 laivų, iš jų 8 - krovininiai.

Pusiaujo Gvinėja iš gamtinių išteklių turi naftos, medienos, nedidelių neeksploatuojamų aukso atsargų, mangano ir urano.

Tik 5 procentai žemės yra dirbami, dar 4 procentus ploto užima ganyklos. Beveik pusę valstybės teritorijos dengia miškai.

Praėjusią liepą Pusiaujo Gvinėjos gyventojų skaičius siekė 474 tūkstančius, iš jų tik tūkstantis baltosios rasės.

Dauguma gyventojų išpažįsta krikščionybę, tačiau pasitaiko ir praktikuojančių tradicines pagoniškas religijas.

Teisinė sistema pagrįsta Ispanijos civiline teise ir paprotine teise.