Lietuvos kelyje į NATO estai ir latviai nori pakišti kiaulę

 (161)
NATO Parlamentinei Asamblėjai nutarus neįvardyti trijų labiausiai pažengusių kandidačių, t. y. Lietuvos, Latvijos ir Estijos, tapti aljanso narėmis, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė nematą pakankamo pagrindo, kad viena Baltijos šalių įstotų į NATO greičiau nei kitos.
Latvijos URM valstybės sekretorius Maris Riekstinis mano, kad regiono saugumo interesais visos trys Baltijos šalys į NATO turi būti priimtos vienu metu. Pasak M. Riekstinio, Latvija pritaria bendram Latvijos, Lietuvos ir Estijos įsiliejimui į NATO.

"Mes kol kas nematome pakankamo pagrindo kviesti į NATO vieną valstybę", pasakė M. Riekstinis. Jis pabrėžė, kad Amerikos senatoriaus pasiūlymais pagrįsto rezoliucijos projekto negalima sieti su bendra Vašingtono pozicija.

Antradienį NATO Parlamentinė Asamblėja Berlyne nepriėmė Amerikos senatoriaus Williamo Rotho (Viljamo Roto) pasiūlytos rezoliucijos, kurioje buvo rekomenduota iki 2002 metų pakviesti į Aljansą Lietuvą, Slovakiją ir Slovėniją. Priimtoje formuluotėje nurodoma, kad 2002 metais bus pakviestos NATO kandidatės, atitinkančios narystės kriterijus.

Per rezoliucijos svarstyma tarp užregistruotų šio dokumento pataisų buvo Estijos bei kelių kitų valstybių delegatų pasiūlymas dokumente įvardyti visas tris Baltijos valstybes, arba išvis neminėti nė vienos šalies.

Tuo tarpu Estijos URM Politikos skyriaus generalinis direktorius Vaino Reinartas trečiadienį mėgino paneigti, kad Estijos delegacija NATO PA sukliudė Lietuvai palankios rezoliucijos priėmimą. Anot estų diplomato, NATO PA rezoliucija, remianti greitą NATO plėtrą, parengė kelios valstybės - NATO kandidatės.

"Tai buvo bendra lobistinė veikla, taip pat ir Estijos delegacijos lobizmas. Estijos URM nenori spėlioti, kurios valstybės sprendimas turėjo įtakos rezoliucijos priėmimui", sakė V. Reinartas.

Lietuvos laikinosios delegacijos NATO PA narys, opozicinės Socialdemokratinės koalicijos parlamentaras Gediminas Kirkilas interviu BNS pareiškė "nusistebėjimą" dėl estų pozicijos. "Net vienos Lietuvos paminėjimas dokumente sustiprintų ir kaimyninės Estijos poziciją", sakė G. Kirkilas, dalyvaujantis NATO PA sesijoje Berlyne.

Tuo tarpu Lietuvos valdančiosios koalicijos narė Naujoji sąjunga (socialliberalai) trečiadienį Vilniuje paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad būtina "įtikinti Estijos atstovus, jog jeigu neįmanoma pasiekti visų Baltijos valstybių stojimo į NATO vienu metu, vienos Lietuvos įstojimas būtų milžiniškas politinis laimėjimas, atitinkantis ir Estijos interesus".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: už savaitgalio kančias bus atlyginta – pavasaris jau čia pat (6)

Paskutinį vasario savaitgalį orai tikrai nelepins: naktimis žnaibysis šaltukas, dienomis debesys šliūkštels kritulių, o kur dar šėlstantis vėjas.

L. Linkevičius: Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo atnaujinta 22:31 (483)

Lietuva siekia nuolatinio Jungtinių Valstijų karių buvimo šalyje, penktadienį pranešė JAV viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kodėl A. Čekuolis yra užsispyręs ir nepakenčia viršininkų (99)

Rašytojas, žurnalistas Algimantas Čekuolis yra užsispyręs, nepakenčia viršininkų, į žmoną kreipiasi „jūs“ ir moka iš veido „skaityti“ žmogaus charakterį. Dar jis moka pokštauti, keliasi kasryt apie 5-6 valandą, išgeria puodelį juodos nesaldintos kavos ir nuolat rašo.

Išdrįso pasakyti, nors kiti dar nutyli: naujoji karta tapo taikiniu (89)

Emigruoti į užsienį susiruošiančių jaunų lietuvių, kurie dažniausiai net nemoka anglų kalbos, laukia nauji pavojai – prekeiviai žmonėmis nusitaikė į labiausiai pažeidžiamus žmones: žada legalų darbą, tačiau išvežę į užsienį priverčia daryti nusikaltimus. Ir ne bet kokius, o prekiauti narkotikais, už ką yra numatyta labai griežta baudžiamoji atsakomybė.

K. Antanaitis: nelaimė, kad per Vasario revoliuciją Lietuva buvo užimta Vokietijos (88)

Viena didžiausių nelaimių, kad per Vasario revoliuciją, vykusią prieš 100 metų, Lietuva buvo užimta Vokietijos – juk Latvijoje, Estijoje ar Suomijoje Rusijos laikinoji vyriausybė suteikė galimybes organizuoti nacionalinius karinius dalinius, politinėms partijoms davė veikimo laisvę.