Lietuvos kelyje į NATO estai ir latviai nori pakišti kiaulę

 (161)
NATO Parlamentinei Asamblėjai nutarus neįvardyti trijų labiausiai pažengusių kandidačių, t. y. Lietuvos, Latvijos ir Estijos, tapti aljanso narėmis, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė nematą pakankamo pagrindo, kad viena Baltijos šalių įstotų į NATO greičiau nei kitos.
Latvijos URM valstybės sekretorius Maris Riekstinis mano, kad regiono saugumo interesais visos trys Baltijos šalys į NATO turi būti priimtos vienu metu. Pasak M. Riekstinio, Latvija pritaria bendram Latvijos, Lietuvos ir Estijos įsiliejimui į NATO.

"Mes kol kas nematome pakankamo pagrindo kviesti į NATO vieną valstybę", pasakė M. Riekstinis. Jis pabrėžė, kad Amerikos senatoriaus pasiūlymais pagrįsto rezoliucijos projekto negalima sieti su bendra Vašingtono pozicija.

Antradienį NATO Parlamentinė Asamblėja Berlyne nepriėmė Amerikos senatoriaus Williamo Rotho (Viljamo Roto) pasiūlytos rezoliucijos, kurioje buvo rekomenduota iki 2002 metų pakviesti į Aljansą Lietuvą, Slovakiją ir Slovėniją. Priimtoje formuluotėje nurodoma, kad 2002 metais bus pakviestos NATO kandidatės, atitinkančios narystės kriterijus.

Per rezoliucijos svarstyma tarp užregistruotų šio dokumento pataisų buvo Estijos bei kelių kitų valstybių delegatų pasiūlymas dokumente įvardyti visas tris Baltijos valstybes, arba išvis neminėti nė vienos šalies.

Tuo tarpu Estijos URM Politikos skyriaus generalinis direktorius Vaino Reinartas trečiadienį mėgino paneigti, kad Estijos delegacija NATO PA sukliudė Lietuvai palankios rezoliucijos priėmimą. Anot estų diplomato, NATO PA rezoliucija, remianti greitą NATO plėtrą, parengė kelios valstybės - NATO kandidatės.

"Tai buvo bendra lobistinė veikla, taip pat ir Estijos delegacijos lobizmas. Estijos URM nenori spėlioti, kurios valstybės sprendimas turėjo įtakos rezoliucijos priėmimui", sakė V. Reinartas.

Lietuvos laikinosios delegacijos NATO PA narys, opozicinės Socialdemokratinės koalicijos parlamentaras Gediminas Kirkilas interviu BNS pareiškė "nusistebėjimą" dėl estų pozicijos. "Net vienos Lietuvos paminėjimas dokumente sustiprintų ir kaimyninės Estijos poziciją", sakė G. Kirkilas, dalyvaujantis NATO PA sesijoje Berlyne.

Tuo tarpu Lietuvos valdančiosios koalicijos narė Naujoji sąjunga (socialliberalai) trečiadienį Vilniuje paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad būtina "įtikinti Estijos atstovus, jog jeigu neįmanoma pasiekti visų Baltijos valstybių stojimo į NATO vienu metu, vienos Lietuvos įstojimas būtų milžiniškas politinis laimėjimas, atitinkantis ir Estijos interesus".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.

Prezidentė remia iniciatyvą Seime pertvarkyti VTEK ir VRK (2)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako remianti Seime inicijuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pertvarkas.

D. Grybauskaitė: rasime būdų draugiškai išsiskirti su Britanija (39)

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

M. Basčio ryšius tiriantis Seimo komitetas išklausys VSD vadovą (12)

Parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui įvertinti turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį planuoja išklausyti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį.

Lietuva – ne Afrika: 150 senolių gali likti be dantų (215)

Vilniuje gyvenanti odontologė Eglė Vindašiūtė-Narbutė buvo sumaniusi idėją 150 senelių namuose gyvenančių senolių padovanoti išimamus protezus. Tačiau paaiškėjo, kad pagal įstatymus ji senukų negalinti net apžiūrėti. Odontologų rūmai primena, kad gyvename Europos Sąjungos (ES), o ne Afrikos valstybėje.