„Puikus sprendimas yra Lietuvos kariuomenės daliniuose ryte keliant vėliavas giedoti himną. Tačiau kodėl himnas negiedamas mokyklose iš ryto, pradedant šventą dieną?“ - klausė A. Daugirdas, pasipiktinęs, kad netgi konferencija, kurioje jis skaito pranešimą, himnas paliktas šešėlyje.
Jis taip pat suabejojo, ar tikslinga bausti už valstybės vėliavos neiškėlimą valstybinių švenčių metu, nes tuomet išeina, kad patriotizmas ir pilietiškumas ugdomas bausmėmis. Majorui A. Daugirdui, keistas pasirodė ir faktas, kad mokyklos gali pačios apsispręsti dėl gynybinių klausimų įtraukimo į bendrojo ugdymo programas.
„Sutrikti verčia, kad gynybinių klausimų įtraukimas į mokyklų bendrojo ugdymo programas pagal įstatymus priklauso nuo kiekvieno mokyklos vadovo iniciatyvumo arba suinteresuotumo. Kiekvienas mažas pareigūnas, kunigaikštukas gali nuspręsti: reikės ginti valstybę ar ne, reikia auklėti būsimą pilietį visomis prasmėmis ar galima apsiriboti iki fiziniais pratimais, fizika, matematika“, - teigė A. Daugirdas.
Kariūnai gali nesugebėti pakelti šiukšlės arba gali nustebinti meile tėvynei
Kalbėdamas konferencijoje A. Daugirdas pasakojo, kad Lietuvos kariuomenė praėjusiais ir šiais metais rengė daugybę renginių, kuriuose dalyvavo mokiniai: buvo rengiamos sukarintos stovyklos, lankytasi ekskursijose, surengti profesinio orientavimo bei pilietiškumo užsiėmimai. Tačiau majoras teigia, kad apskritai, jo nuomone, krašto apsaugos sistema neturi kryptingos programos, kaip panaudoti susitikimus su mokiniais ugdymo prasme.
Pasak jo, svarbiausia jauniems žmonėms suformuoti nuomonę, kad valstybės gynėjai yra ne tik kariai, bet visi šios šalies piliečiai. Ir tam, anot A. Daugirdo, neužtenka pasiremti Konstitucija ar įstatymais, mat jie nereglamentuoja, ką mes visi turime daryti kaip piliečiai.
Lietuvos karo akademijos atstovas pateikė pavyzdžių, kad ir patys kariūnai gali kartais nesuvokti savo, kaip piliečio, pareigos. Tarkime, keliaujant po svarbias istorines-kultūrines Vilniaus krašto vietas kariūnai užkopė ant Juozapinės kalno, tačiau esą nė vienam jų nešovė į galvą mintis paimti prie kojų gulinčio plastikinio butelio ir jį išmesti. Tačiau kitąkart lankantis Vilniaus pilių regioniniame parke pirmakursis kariūnas nesibodėjo paimti gulinčio plastikinio puodelio.
Aplankius Naujosios Vilnios trėmimų memorialą, kariūnai nesugebėjo sudrausminti alų maukiančio, rūkančio ir telefonu pliurpiančio tautiečio, bet tuo pat metu kasmet rengia įspūdingas Kovo 11-osios sutiktuves.
„Man kyla klausimas, kodėl egzistuoja tokie didžiuliai elgesio kontrastai? Juk kalbama apie vakarykščius moksleivius“, - svarstė A. Daugirdas, pridūręs, kad patriotiškumas ir pilietiškumas turbūt geriausiai ugdomas sujungus, mokyklos, šeimos ir valstybės pajėgas.
Mokiniai abejoja, ar su 12 tūkst. karių eitų ginti valstybės prieš 1 mln. priešų
Lietuvos karo akademijos Lyderių ugdymo skyriaus viršininkas taip pat pasakojo, kad akademijoje dažnai lankosi moksleiviai, kuriems pristatoma kario profesija. Pasak jo, aiškinant, kodėl karys nėra profesija, o labiau gyvenimo būdas, dažnai užduodamas klausimas, ar mokiniai eitų ginti savo valstybės su 12 tūkst. uniformuotų kolegų jeigu žinotų, kad priešas turi 1 mln. karių.
„Ir tik ką pokalbio metu meilę tėvynei deklaravę jaunuoliai sutrinka, dažnu atveju pradeda išvedžioti, gal taip, o gal ne“, - pasakojo A. Daugirdas.
Pasak pranešėjo, Lietuvoje dažnai kalbos skiriasi nuo darbų: šnekame pilietiškumą, bet neišugdome ryžto pasiaukoti už valstybę, kalbame apie aukojimąsi, bet apdovanojame tuos, kurie „niekina Pilėnų ir kitų laisvės epochos didvyrius“.
DELFI primena, kad A. Daugirdas kalba apie Lietuvos istorijos instituto istoriko Dariaus Barono kritinį požiūrį į romantizuotą Pilėnų tragediją. Istoriko tvirtinimu, šaltiniai liudija, jog Pilėnų gyventojai supanikavo dar tik priešui pasirodžius prie vartų, prasidėjo tarpusavio žudynės. Vidinės rietenos, anot jo, prasidėjo dėl to, kad vieni gyventojai norėjo bėgti, kiti – gintis. Tuo tarpu Marginis ne stengėsi įkvėpti karius kovai, o nubėgo nužudyti savo žmonos.