Tokį sprendimą gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, įvertinęs esamą saugumo situaciją.
„Aukštesnis parengties lygis buvo paskelbtas reaguojant į padidėjusį Rusijos Federacijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir teritorinių vandenų Baltijos jūroje. Dabar tokio aktyvumo nefiksuojame, galimai vykusios Rusijos Federacijos karinių pajėgų pratybos Kaliningrado srityje baigėsi“, – sakė kariuomenės vadas.
Paskelbus aukštesnį parengties lygį šioms pajėgoms priskirti kariai budėjo nuolatinėje parengtyje karinėse teritorijose.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, sudarytos iš daugiau nei pusantro tūkst. karių, yra pasirengusios reaguoti karinėmis priemonėmis į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų, oro, specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, logistikos, medicinos ir artilerijos paramos elementų.
Kartu su greitojo reagavimo pajėgomis nuolat budi ir civilinėms valdžios institucijoms ekstremalių situacijų atvejais padėti pasirengusios Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Jas sudaro apie tūkst. karių iš LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų.
