Septynių dalių ciklas atskleis, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, visuomenininkai, teisininkai, tarnautojai bei žiniasklaidos atstovai.
Projektą vainikuos bendras Lietuvos įtakingiausiųjų sąrašas.
Šis projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą Lietuvos elito nuomonė lyginama su tautos balsu. Įtakingiausius asmenis aiškintis padėjo DELFI partneriai – žurnalas „Reitingai“ ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
„Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą, o žurnalas „Reitingai“ aiškinosi elito grupių nuomonę. Įtakingiausiųjų sąrašai pateikiami įvairiais pjūviais: pavyzdžiui, atskleidžiama, kuriuos žurnalistus įtakingiausiais laiko politikai, čia pat galima susipažinti, kurie politikai yra įtakingiausi žurnalistų akimis.
„Tai pirmas tokios apimties ir išsamumo įtakingiausiųjų tyrimas Lietuvos žiniasklaidoje – portalo galimybės leidžia patogiai pateikti didžiulį kiekį duomenų. Elito sąvoka Lietuvoje visada vertinama kiek prieštaringai, tačiau, tikiuosi, DELFI padės išgryninti ir įtvirtinti tikrąjį elitą, kuriuo galima didžiuotis. Kaip ir žurnalas „Time“, įtakingiausiuosius planuojame skelbti kasmet“, – sako DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
SU VISA TYRIMO MEDŽIAGA IR JO METODOLOGIJA GALITE SUSIPAŽINTI ČIA.
Įtakingiausi politikai: elito balsas
Pirmoje projekto dalyje pristatome įtakingiausių politikų tyrimą.
Žurnalo „Reitingai“ sudaryto įtakingiausiųjų politikų sąrašo viršuje atsidūrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Antroje vietoje – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, trečias – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko prezidentas Valdas Adamkus, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, europarlamentaras, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Sąraše nebuvę, tačiau respondentų paminėti asmenys: Ropė Bronis, Gedvilas Vydas, Gylys Povilas, Karbauskis Ramūnas, Paluckas Gintautas, Petrulis Domas.
Įtakingiausi politikai: visuomenės balsas
Dėl D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus elito ir visuomenės balsas sutapo – prezidentė ir premjeras atsidūrė ir „Spinter tyrimų“ sudaryto įtakingiausių politikų sąrašo viršuje.
Lietuvos visuomenės nuomone, į įtakingiausiųjų politikų dešimtuką taip pat patenka V. Adamkus, V. Uspaskichas, europarlamentarai Antanas Guoga ir Valentinas Mazuronis, V. Landsbergis, europarlamentarai Rolandas Paksas, Vilija Blinkevičiūtė. Dešimtuką užbaigia E. Masiulis.
Politologas: elitas kitaip mato pasaulį
Komentuodamas tyrimo rezultatus, politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad elitas geriau informuotas apie politikų įtaką, daugiau su jais bendrauja. Tuo metu paprasti piliečiai vaizdą daugiau susidaro iš žiniasklaidos, juos veikia viešieji ryšiai. Tuo politologas ir aiškina elito bei visuomenės nuomonių skirtumus dėl pirmojo dešimtuko politikų.
Įdomu tai, kad visuomenė, priešingai nei elitas, į įtakingiausiųjų dešimtuką įtraukė A. Guogą, V. Blinkevičiūtę, V. Mazuronį, R. Paksą. Tuo metu pirmajame politikų dešimtuke, pagal visuomenės nuomonę, vietos neatsirado A. Kubiliui, L. Linkevičiui, J. Bernatoniui bei R. Šimašiui.
Štai, pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė savu laiku atliko gerosios ministrės vaidmenį ir iki šiol tai atsispindi reitinguose. Tuo metu ketverius krizės metu premjeru buvęs A. Kubilius iki šiol publikos akyse turi šleifą, kurio, matyt, neatsikratys visą likusį gyvenimą. Politologo nuomone, suformuoto įvaizdžio nemoka pakeisti pats A. Kubilius.
Kam populiarumas, kam – pilkojo kardinolo rangas
„Anksčiau visiškai analogiškos apklausos nedarėme, tačiau bendros tendencijos nenustebino. Įtaka visuomenėje dažnai painiojama su populiarumu, ką ir patvirtino šis tyrimas : dauguma palankiai vertinamų politikų ir buvo įvardinti kaip įtakingi. Tokiu atveju galime kalbėti apie moralinį autoritetą, įtaką formuojant visuomenės nuomonę, bet ne įtaką politiniams sprendimams“, – visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus komentuoja I. Zokas.
I. Zoko manymu, kalbant apie įtaką valdžios galios žaidimuose, minėti žmonės greičiausiai dažnai neturi tokio svorio, kokį jiems priskiria dauguma gyventojų. Kita vertus, sako jis, ne visi politikoje siekia labai didelio žinomumo.
„Dauguma mūsų sąraše vertintų žmonių yra daug metų politikoje ir ilgainiui tie žmonės randa savo vietą – charizmatiški bei siekiantys žinomumo tampa žinomais – nebūtinai mylimais, bet žinomais. Kiti gi vengia rampų šviesos – jie dėl charakterio savybių ar tiesiog dėl charizmos trūkumo labiau tinkami pilkam vadybiniam partiniam darbui“, – aiškino sociologas.
Gabiausieji iš pastarųjų tampa „pilkaisiais kardinolais“ – įtakingomis, bet žiniasklaidoje rečiau šmėžuojančiomis asmenybėmis. I. Zoko teigimu, jų įtakos plačioji visuomenė ir neturi žinoti, tačiau ji labai gerai žinoma elitams. Pašnekovo teigimu, tai yra klasikinė tiesa, o ne kažkoks Lietuvos fenomenas.
Įsižeisdavo neradę savęs
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, respondentai elektroniniu paštu gavo sąrašus su siūlomais žmonėmis. Siekiant gauti kuo daugiau atsakymų, kai kuriems respondentams teko skambinti ir laiškus rašyti po kelis kartus. Respondentai galėjo įrašyti ir sąraše nesančius, bet, jų nuomone, įtakingus žmones. Taip pasiūlytas sąrašas pasipildė dar maždaug 100 žmonių. Specialiai prie pavardžių nebuvo rašomos pareigos – tyrėjai norėjo, kad žmonės balsuotų už asmenis, o ne už jų pareigas.
G. Sarafinas pastebėjo ir keistų niuansų. Kai kurios partijos skatino balsuoti savo atstovus – netyčia pavyko gauti vienos partijos aplinkraštį, kuriame prašyta aktyviai balsuoti už partijos narius. „Paskui radėjo plaukti Seimo narių ir nežinomų asmenų užpildytos anketos, kurių net neprašėme. Tačiau jų ir nedėjome. Nustebino, kad taip aktyviai balsuojama už saviškius – neskanu ir nemalonu“, – kalbėjo „Reitingų“ vyr. redaktorius.
Dar vienas tyrėjus nustebinęs dalykas – kai kurie asmenys, neradę savęs sąrašuose, įsižeisdavo ir nebalsuodavo: „Kai kurie žmonės įsižeisdavo, tiesmukai ir piktai sakydavo – jeigu sudarėte sąrašus, patys ir užpildykite juos“.
G. Sarafino pastebėjimu, sunkiausia buvo prakalbinti teisininkus, aukščiausio lygio vadovus verslininkus. Tuo metu aktyviausi buvo politikai. G. Sarafinui susidarė įspūdis, kad žmonės mažiausiai supratimą ir nuomonę turėdavo apie tarnautojų ir teisininkų įtaką – juos per mažai pažįsta. Daug buvo balsuojama už televizijoje šmėžuojančius veidus – pavyzdžiui, politikai aktyviai balsavo už televizijos žurnalistus.
„Aš įsivaizduoju, kad žmogus įtakingas, jei gali daryti įtaką Lietuvos radai, nulemti įstatymo leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimus, jei gali visuomenę kažkam įkvėpti. O šmėžavimas televizijoje – kaip sakydavo Vidžiūnas, rodyk karvę televizijoje penkerius metus ir ji taps įtakinga bei populiari“, – ironizuoja G. Sarafinas. Jam susidarė įspūdis, kad kartais žmonės balsuodavo už žmonių populiarumą, o ne įtaką.
„Reitingų“ vyriausiajam redaktoriui pasirodė, kad kai kurie politikai balsuodavo už savo finansinius rėmėjus ar draugus verslininkus.
SU VISA TYRIMO MEDŽIAGA IR JO METODOLOGIJA GALITE SUSIPAŽINTI ČIA.