Pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą elito apklausą, projekto metu buvo atliktos dvi apklausos: vienoje apklaustas šalies elitas, kita apklausa yra reprezentatyvi ir atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę.
Įtakingiausių žiniasklaidos atstovų trejetas atrodo taip: LRT laidos „Dėmesio centre” vedėjas ir kūrėjas Edmundas Jakilaitis, DELFI autorius, LRT laidos „Auksinis protas” vedėjas Andrius Tapinas ir DELFI apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Ketvirtoje vietoje – DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, penkta – LRT žurnalistė, laidos „Teisė žinoti” vedėja Rita Miliūtė.
E. Jakilaitis elito balsais įtakingiausiu pripažįstamas antrus metus iš eilės, tuo metu A. Tapinas iš šeštos vietos praėjusiais metais šiemet šoktelėjo į antrą.
E. Jakilaitis: aš žinomas žurnalistas, tačiau galios neturiu
„Nenoriu niekaip įžeisti elito atstovų, kurie balsavo ir išreiškė savo poziciją, bet man atrodo, kad Lietuvoje mes vis dar galią painiojame su žinomumu“, – sako E. Jakilaitis. Visuomenės apklausoje jis užėmė 3 vietą.
E. Jakilaitis pripažįsta esantis žinomas žurnalistas, tačiau nemano turintis galios. Jo nuomone, Lietuvoje didelę galią šioje sferoje turi didelių žiniasklaidos koncernų vadovai. Pašnekovas sako matantis, kad diskutuojant tam tikromis temomis jo laidos turi poveikį priimamiems sprendimams. Be to, jo laidą žiūri politikai ir sprendimų priėmėjai. Jo nuomone, tai galbūt ir lemia balsavimą apklausose.
E. Jakilaičio vedama laida „Dėmesio centre“ visada yra tarp trijų populiariausių LRT televizijos laidų, tačiau populiarumu neprilygsta žiūrimiausioms komercinių kanalų laidoms. Taigi, sako E. Jakilaitis, populiarumas ir įtaka visuomenei turbūt irgi nėra labai dideli. Tiesa, medžiagas iš E. Jakilaičio laidų skelbia naujienų portalai, nespėję pamatyti laidos, ją peržiūri LRT Mediatekoje.
Antrą vietą užėmęs LRT laidų vedėjas, DELFI apžvalgininkas A. Tapinas pasakoja, kad dirbdamas keliose skirtingose platformose – televizijoje, interneto portaluose, socialinėje medijoje – jaučia turintis tam tikrą įtaką. Pasak A. Tapino, ją galima ir pamatuoti.
„Jeigu tavo pasiūlymas, tavo kritika sulaukia ir valstybės vadovų dėmesio, matyt, linija yra, nėra taip, kaip kartais žiniasklaidoje sakome, kad šuns balsas į dangų neina. Man smagu, aš žinau, kad įtaką sukaupęs esu per nuoseklų darbą, ji man nenukrito nei iš šio, nei iš to. Džiaugiuosi, kad ją galiu panaudoti ten, kur labiausiai noriu – gindamas viešąjį interesą“, – teigia A. Tapinas, kuris visuomenės apklausoje liko 5-tas.
Trečioje vietoje pagal elito balsus – žurnalistas, DELFI apžvalgininkas R. Valatka.
Ar jo rašiniai pasiekia sprendimų priėmėjų ausis? „Mano galva, nelabai, bet turbūt jei galvočiau kitaip, būtų dar blogiau. Apskritai, rašantis arba bandantis pasakyti, kas valstybėje blogai, kas gerai, žmogus neturėtų galvoti apie tai, kaip į jį reaguos“, – sako R. Valatka.
Pasak R. Valatkos, jo darbas baigiasi tuo metu, kai jis, pavyzdžiui, DELFI atsiunčia savo rašinį ar pakalba radijuje, televizijoje. „Tada iš esmės nebesuki galvos dėl to, ar tai daro įtaką, ar nedaro. Geriau pačiam apie tai negalvoti. Jeigu kiti žmonės mano, kad įtaka yra, tai, žinoma, savimeilę paglosto, bet nuo to didesnis tikrai aš netampu“, – kalbėjo R. Valatka.
Respondentai patys pasiūlė keletą žiniasklaidos atstovų. Šiame sąraše – Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, žurnalo „Valstybė“ vyriausias redaktorius Eduardas Eigirdas, iš žiniasklaidos pasitraukęs Artūras Račas, „Šiaulių krašto“ direktorius-vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis, 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė.
R. Mikelkevičiūtė: jaučiuosi įtakinga, kai grįžus namo vyras įteikia gėlių
Tuo metu visuomenė savo balsus atidavė dviem Rūtoms – „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjai Rūtai Janutienei bei LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjai Rūtai Mikelkevičiūtei. Jos nugalėjo „Spinter tyrimų“ atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje.
Toliau visuomenės sudėliotame sąraše – jau minėtasis E. Jakilaitis, laidos „Bėdų turgus” vedėja Edita Mildažytė ir ilgametis TV laidų vedėjas Algimantas Čekuolis.
„Jei tai ne pokštas, meluočiau, jei sakyčiau, kad tai nėra malonu. Į jūsų apklaustų žmonių nuomonę žiūriu su didele pagarba ir... su didele šypsena. O kaip kitaip gali žiūrėti? Juk tai rodo, kad tave vertina. Iš kitos pusės, televizijoje dirbantiems gerokai lengviau būti kitų įvertintiems, pastebėtiems, nes jie nuolat matomi. Todėl į visus „konkursus“ žiūriu labai atsargiai“, – kalbėjo R. Mikelkevičiūtė.
Antra vertus, sako laidų vedėja, jai ir pačiai įdomu – apie kokią įtaką kalbame ir kaip ta įtaką pamatuojama.
„Kuris daro didesnę įtaką – tas, kuris formuoja, pavyzdžiui, portalo strategiją, o gal tas, kuris geriausiu laiku televizijoje kasdien kalbina garsius, įtakingus ponus, skalpuoja nusižengusius politikus? O gal tas, kuris organizuoja savo laidose labdarą skurstantiems ir taip realiai keičia jų likimus? Ar vis dėlto tas, kuris savo laidomis daugiau nei pusę Lietuvos vaikų privertė susidomėti istorija ir geografija? Taigi kaip pažiūrėsi į tą skambų žodį – įtakingiausias?”, - teigia žurnalistė.
Ar ji pati jaučiasi įtakinga? „Baikite, apie kokią įtaką jūs kalbate? Taip, aš jaučiuosi įtakinga, kai grįžtu namo ir vyras, norėdamas mane pamaloninti, įteikia gėlių!“, – kalbėjo R. Mikelkevičiūtė.
Komunikacijos profesorė: įtakos įgijo socialiniai tinklai
Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė sako, kad jos gauti rezultatai nenustebino. Panašius tyrimus ji yra atlikusi su 15-18 metų jaunimu – duomenys buvo panašūs.
„Elito sudarytame penketuke esantys žmonės yra matomi ir, sakyčiau, matomi absoliučiai visose platformose: tiek medijose, tiek apskritai viešajame gyvenime. Šių žmonių veiklų spektras pats įvairiausias, kiekvieną žmogų galima apibūdinti vos ne kaip prekės ženklą“, – aiškina A. Balčytienė.
Štai M. Garbačiauskaitės-Budrienės atveju, sako A. Balčytienė, tarp žiniasklaidos priemonės ir žmogaus galima dėti lygybės ženklą. Tai lemia ir žmogaus matomumas, ir stipri ilgalaikė interneto žiniasklaidos įtaka.
Kiti žmonės daugiau migruoja per visas medijų grupes – juos galima išvysti socialiniuose tinkluose, įvairiuose televizijos projektuose. Pavyzdžiui, A. Tapinas užsiima viešąja raiška, jis yra įvairus, tad nieko keisto, kad jo pavardė pasirodo ir visuomenės nuomonės apklausoje.
„Žmonės naudojasi pačiomis įvairiausiomis medijų priemonėmis, o socialiniai tinklai labai įtakingi. Darydami individualius pasirinkimus, pavyzdžiui, rinkdamiesi, kokius viešuosius asmenis sekti ar domėdamiesi temomis, žmonės dažnai remiasi emocijomis. Kuo įvairesnėse platformose pasirodo populiarus asmuo, tuo jis labiau atliepia skirtingų auditorijų poreikius“, – kalbėjo A. Balčytienė.
Dėl šios priežasties, pasak profesorės, įvairiose medijų priemonėse dirbantys profesionalai vertinami aukštai, ir elito, ir visuomenės nuomonės apklausose.
Pasak A. Balčytienės, televizijoje dirbantys žurnalistai nėra vien tik laidų vedėjai – jie dalyvauja ir viešajame gyvenime. Štai R. Mikelkevičiūtė dalyvauja socialinėse akcijose, projektuose. „Medijos ir gyvenimas tarsi maitina venas kitą. Pasirodai medijose, tampi įdomus, emociškai patrauki kažkokį ratą žmonių, išsakydamas tam tikras savo gyvenimiškas preferencijas, pasirodai patrauklus kažkuriam projektui, tas projektas ima žmogų kaip prekės ženklą, kaip veidą, kuris pasiekia tą žmonių auditoriją. Ir viskas užsisuka“, – aiškina komunikacijos ekspertė.
Pasak jos, šiais laikais gyvename hibridinėje medijų aplinkoje, kurioje tradicinę žiniasklaidą pakeitė hibridinės medijos: pasak tyrimų, socialiniai tinklai jaunai auditorijai yra tarsi kiaurą parą transliuojantis žiniasklaidos kanalas.
Sociologas: nugalėjo eterio žvaigždės
Visuomenės nuomonės apklausą atlikusios „Spinter tyrimų“ bendrovės vadovas Ignas Zokas sako, kad žmonių nuomonę didžiąja dalimi nulemia asmenų žinomumas.
„Pirmosios pozicijos, kaip ir pernai, atitenka eterio žvaigždėms, kuriuos žmonės mato dažniau nei savo artimiausius gimines. Kai kurių jų įtaką būtų sunku paneigti, tačiau pačių žiniasklaidos priemonių vadovų, jų turinio formuotojų – vyriausiųjų redaktorių – nustūmimas į sąrašo vidurį ar net apačią patvirtina, kad svarbiausia dedamoji yra asmens žinomumas“, – aiškina I. Zokas.
Pasak I. Zoko, socialinėje realybėje susiformuoja savotiškas paradoksas. Jeigu daugelis mano, kad konkretus asmuo yra įtakingas, tai net jei jo įtaka realiai labai menka, ji vis tiek auga dėl palankios aplinkinių nuomonės.