Sąrašo viršūnėje – prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš viso surinkusi 587 balsus.
Kiek netikėtai antroje sąrašo vietoje su 536 balsais atsidūrė LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis. Jis aplenkė netgi premjerą Algirdą Butkevičių, sulaukusį 502 balsų.
Toliau sąraše rikiuojasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis bei pirmas faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis.
Į dešimtuką taip pat pateko SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė plaukikė Rūta Meilutytė, dainininkas ir laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius bei istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
„Džiaugiuosi, kad šiemet apklaustųjų ratas gerokai išsiplėtė ir mes galime pateikti visuomenei išsamesnį paveikslą, kas gi yra tie žmonės, esantys priekyje, darantys sprendimus ir turintys autoritetą. Viliuosi, kad patys elito atstovai šias garbingas pozicijas įvertins su džiaugsmu ir atsakomybe bei savo elgesio pavyzdžiu prisidės prie valstybės gerovės. Norėtųsi, kad Lietuvoje žodis „elitas“ būtų tariamas su mažiau ironijos ir daugiau pagarbos“, – sako DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
I. Matonytė: jei asmuo – vidutinybė, nepadės ir pareigos
„Lietuvoje yra apie 3 milijonai žmonių. Galima sakyti, kad apie 300 žmonių, esančių sąraše, yra įtakingi, pozicijas užimantys ir reguliariai visuomenės gyvenimą galintys veikti asmenys. Tai – demokratinės visuomenės elitas“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Irmina Matonytė.
Pasak I. Matonytės, šiuos žmones galima vadinti elitu, nes jie atstovauja tam tikroms institucijoms ir visuomeninio gyvenimo sektoriams. Paprastai elitui priskiriami žmonės, užimantys atsakingas pozicijas organizacijose ir institucijose, darančiose nuolatinį, reguliarų, esminį poveikį visuomenės gyvenimui. Profesorės aiškinimu, būtent per buvimą institucijose jiems sudaromas pagrindas reguliariai ir iš esmės daryti įtaką visuomenės gyvenimui.
Pašnekovė pastebi, kad svarbiausias pozicijas pirmajame dešimtuke užima politinio, žiniasklaidos ir verslo sektorių atstovai. Tai, kad žiniasklaidos atstovas E. Jakilaitis yra net antroje vietoje, greičiausiai lemia tai, kad Lietuvoje žiniasklaidos lyderiai užima stiprią poziciją, nelabai būdingą liberaliose demokratinėse visuomenėse.
I. Matonytės aiškinimu, tai Lietuvoje nulėmė žiniasklaidos ir politinės tradicijos, pagal kurias žiniasklaidos vaidmuo šiek tiek stipresnis nei kitose šalyse.
Itin žemai – 143 vietoje – sąraše atsidūrė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Pasak I. Matonytės, tai parodo, kad užimamų pareigų neužtenka – svarbus asmenybės vaidmuo: jei asmuo yra vidutinybė, užimamos pareigos jos iki elito neištemps.
Be to, pastebi ji, pirmajame dešimtuke nėra Bažnyčios atstovų. Pasak profesorės, tai rodo, kad nors katalikiška tradicija Lietuvoje stipri, Katalikų Bažnyčios, kaip institucijos, vaidmuo šiek tiek mažėja. Tai, sako mokslininkė, yra gera sekuliarizacijos tendencija.
Apie L. Donskį ir A. Bumblauską: tai ir yra elito kalbėsena
I. Matonytė aiškina, kad sporto pasaulio atstovai A. Sabonis ir R. Meilutytė visuomenės gyvenimą veikia vertybių lygmeniu – asocijuojasi su patriotiškumu, atsidavimu savo darbui, pašaukimui. Sportas vaidina svarbų vaidmenį tapatybės formavimui.
Pasak profesorės, elitas nėra tik tie žmonės, kurie daro įtaką politiniams sprendimams, bet ir tie, kurie veikia visuomenės nuomonę, požiūrį.
Profesorė pateikė Alfredo Bumblausko ir Leonido Donskio, pripažintų įtakingiausiais visuomenininkais, pavyzdį. Straipsnis iš DELFI konferencijos skelbė – „L. Donskis ir A. Bumblauskas – apie didžiausias grėsmes Lietuvai: tai ne Rusija“.
„Tokio pokalbio ir taip sugeneruoto turinio požiūriu tai yra visuomeninio elito atstovų kalbėsena. Būtent per tokias formuluotes, per tokias įžvalgas jie daro visuomenei įtaką. Jie nesumažina ir nepadidina Lietuvos grėsmių sąrašo, jie tam tikru požiūriu pasisako ir veikia visuomenės požiūrį, tikriausiai, ir politinio bei kito elito vertinimus“, – kalbėjo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė.
„Lietuvos įtakingiausieji 2016“ – išskirtinis antrus metus DELFI vykdomas projektas, kurio metu renkami šalyje įtakingiausi asmenys. Tai yra tie, kurie turi didžiausios įtakos Lietuvos raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams.
Septynių dalių ciklas atskleidė, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, tarnautojai/teisininkai, žiniasklaidos atstovai, visuomenininkai bei popkultūros/sporto atstovai.