Po vasaros pertraukos į posėdį susirinkusi Valstybės pažangos taryba diskutavo Lietuvos ilgalaikės pažangos strategijos klausimais. Aptariant kūrybinės ir pilietinės visuomenės prioritetus, priklausančius projektui „Lietuva 2030“ ir turinčius vesti į vizijos „Lietuva, šalis kurioje gera dirbti ir miela gyventi“ įgyvendinimą, buvo prieita prie išvados, kad trūksta siekių išgryninimo, konkretumo, daugelis tikslų persidengia, todėl grupėms reikia padirbėti prie vieningo strategijos projekto.
LR Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pristatęs kūrybinės visuomenės prioritetą, atkreipė dėmesį, kad svarbu kalbėti apie kūrybingumą ne kaip apie Dievo dovaną, o tą, kuris slypi kiekviename žmoguje, ir kuris turėtų būti pažadintas kuo plačiau geografiškai ir socialiai.
„Kūrybinė visuomenė yra kiekvieno piliečio kūrybinės energijos realizavimui, idėjų generavimui, naujovėms bei iššūkiams atvira visuomenė. Tai ne tas išskirtinio individo kūrybingumas, o kiek įmanoma platesnis visų piliečių kūrybinės potencijos pažadinimas, atrakinimas. Tai – baimės atmosferos, kuri trukdo kurti, panaikinimas. Užtikrinti kūrybinio visuomenės potencialo augimą bei efektyvų jo realizavimą yra mūsų svarbiausias tikslas“, - teigė ministras.
Šiam tikslui pasiekti jis iškėlė tokius siekius kaip gyvybingą šeimą, švietimą, kultūrinę erdvę bei kūrybingumą skatinančią aplinką. Anot A. Gelūno, svarstyti šiais kontekstais yra naudinga, nes būtent juose „asmenybė arba užslopinama, arba atrakinama“.
Premjeras Andrius Kubilius kaip svarbiausią vizijos tikslą nurodė modernios, dinamiškos, nebijančios globalios konkurencijos, saugios šalies, integruotos į sėkmingą Šiaurės Baltijos regioną, kūrimą. A. Kubiliaus nuomone, ateinančiais 20 metų Lietuva gyvens labai greitai besikeičiančiame pasaulyje, kai keisis tiek ekonomikos, tiek ekologijos bei kitos taisyklės, todėl sustingimas bei nemokėjimas keistis bus pražūtingas.
„Svarbiausią iššūkį matau ne tik ekonominiuose, bet ir mūsų visuomenės gyvenimo, mentaliteto, vyraujančių vertybių ir požiūrio reikaluose. (...) Šiandien visuomenėje matome labai daug nepasitikėjimo savimi, vidinių baimių, baimių dėl globalios konkurencijos“, - kalbėjo premjeras, skatindamas ne bijoti globalios konkurencijos, o stengtis ją pažinti.
Pristatant pilietinės visuomenės prioritetą pagrindinėmis šiandienos problemomis buvo įvardytos tapatybės krizė, neįgali visuomenė, neefektyvios demokratinės institucijos bei susvetimėjusi visuomenė. Pasak doc. dr. Ainės Ramonaitės, pilietinės visuomenės grupės pagrindinis tikslas yra ilgaamžė tauta – sąmoninga, laisva bei solidari.
„Lietuva – tai ne vieta, o moralinė erdvė, kuriai priklausyti yra garbė. (...) Esminis klausimas yra, kaip tuos kūrybiškus, mobilius žmones, pasaulio piliečius sulaikyti. Ko gero padėtų priklausymas bendruomenei, nes tai suteikia prasmę“, - svarstė politologė, iškeldama tokius siekius kaip tapatybės perkonstravimą, laisvos visuomenės sukūrimą, bei bendrystės sustiprinimą.
