Lietuvos himną „perdirbusioms“ feministėms gresia „Pussy Riot“ likimas„Lietuva, motyne mūsų...“

 (932)
Lietuvoje tampa pavojinga kurti meną – prieš metus performansą „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ atlikusiomis menininkėmis susidomėjo teisėsauga. Būrelis feminisčių kaltinamos valstybinių simbolių įžeidimu, už ką gresia iki dvejų metų kalėjimo. Pasak menotyrininkės Laimos Kreivytės, taip tiesiu keliu keliaujame paskui Vladimirą Putiną į Mordovijos lagerius.
Lietuvos himną „perdirbusioms“ feministėms gresia „Pussy Riot“ likimas
© AP/Scanpix

Teisėsaugos dėmesio sulaukęs menininkių grupės atliktas feministinis performansas „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ atliktas praėjusių metų birželį Vilniuje, „Kultūros nakties“ renginių programoje. Performansas vyko požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po V. Kudirkos aikšte.

Kriminalinė policija tiria, ar interaktyvaus performanso metu nebuvo išniekintas valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Į apklausą Vilniaus 3-iojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje iškviestos dvi performanso dalyvės – poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Leonidovna.

Performanso sumanytoja buvo Vilma Fiokla Kiurė – tapytoja, poetė, Tarpdisciplinio meno kūrėjų sąjungos narė, šįmet gavusi stipendiją iš JAV ambasados meno projektui apie romes moteris. V. F. Kiurė DELFI aiškino, kad performansas buvo meninė praeities rekonstrukcija cituojant XIX antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje gyvenusių kultūros veikėjų mintis apie moters vaidmenį visuomenėje.

„Teisėsauga neskiria, kas yra menas ir koks jo statusas. Nenaudojome butaforijų, užsidėjome mėlynas kojines – anų laiko tyčiojimosi iš moterų simbolį. Performansą atlikome po paminklu – tai simbolizavo anų laikų moteris, prispaustas vyriško patriarchato. Mes skaitėme anų laikų ištraukas, kurios niekino moteris, tarp jų ir niekingas V. Kurdirkos balalaikas“, – sako menininkė.

Galiausiai feministės panaudojo „Tautišką giesmę“, kuri XIX a. nebuvo valstybės himnu. „Padarėme literatūrinį eksperimentą, kaip būtų atrodę, jei himnas būtų moteriškas, ne patriarchalinis. Pabadėme sukurti moterišką himną ateities valstybei“, – aiškina V. F. Kiurė.
Performanso metu nuskambėjo ši „veidrodinio himno“ versija:

„Lietuva, motyne mūsų
Tu, didmočių žeme,
Iš ateities tavo dukros
Te stiprybę semia.
Tavo vaikai jau nuėjo
Takais neveiklybės
Nieks neb'dirbs greit valdžios naudai
ir Seimo gėrybei“.

V. F. Kiurė aiškina, kad performanso metu buvo naudojamas ne himnas, o XX a. V. Kudirkos tekstas su senovine gramatika. Ji kelia klausimą, nuo kada su moters lytimi susiję žodžiai Lietuvoje jau laikomi įžeidžiamais. Pasak V. F. Kiurė, pagal tokią logiką turėtų būti sodinami ir literatai, ir aktoriai, kurie imituoja smurto aktą.

Susidomėjo po eitynių „Už lygybę“?

V. F. Kiurė stebisi, kad kvietimus atvykti į policiją gavo praėjus 10 dienų po eitynių „Už lygybę“, kuriose dalyvavo keletas menininkių. Šiame kontekste menininkė prisimena atvejus, kai policija nereaguoja į smurtą prieš moteris, tačiau susidomi meno akcijomis: esą geriau tuo metu gaudytų kriminalinius nusikaltėlius.

Pašnekovė stebisi, kad teisėsaugai neužkliuvo Kšyštofo Lavrinovičiaus ant kuprinės nupiešta svastika, o menininkėms taikomi visai kiti standartai.

„Užsiimama beprasmiais darbais, sveiku protu reikėtų vadovautis prieš apskritai keliant tokias bylas. O dabar gaišina, siuntinėja“, – piktinasi V. F. Kiurė, mananti, kad teisėsaugos sistema Lietuvoje tampa politinio persekiojimo įrankiu.

Beje, performanso autorė V. F. Kiurė į policiją nekviesta – ji pati paskambino ir pasisiūlė į policiją ateiti apklausai.

Paskundė tautininkai

Pasirodo, menininkes teisėsaugai apskundė Tautininkų sąjungos Kauno Pramonės skyriaus pirmininkas Marius Jonaitis. Jis DELFI patvirtino pavasarį į teisėsaugą kreipęsis dėl internete pamatyto performanso. M. Jonaičiui pasirodė, kad jame išniekinti valstybiniai simboliai. Jis performanse atpažino 6 asmenis, tarp jų – premjero patarėją, profesorių Andrių Bielskį.

„Jiems atrodo, kad tai normalu, man atrodo, kad nenormalu“, – aiškina M. Jonaitis.

Tyrimą atlikti nurodė teismas

„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 127-ą straipsnį – simbolių išniekinimas. Peržiūrėjus youtube.com tą vaizdelį, grupei žmonių pasirodė, kad tai pasityčiojimas iš valstybės himno. Jie kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą“, – DELFI teigė Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas.

Pasak R. Šilobrito, iš pradžių atsisakyta pradėti tyrimą, tačiau Vilniaus apylinkės teismas įpareigojo tai padaryti. Prokurorai tą padaryti pavedė 3-iajam policijos komisariatui.

„Todėl visos sąmokslo teorijos dėl persekiojimo tikrai atmestinos, tikrai nereikėtų jų kurti ten, kur nėra. Moterys galbūt susijaudinusios, bet tikrai jokio persekiojo nėra. Ikiteisminis tyrimas pradedamas ne tik tada, kai padarytas nusikaltimas – jis gali būti pradedamas, kada norima išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika“, – ramina R. Šilobritas.

BK numato, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Menotyrininkė: tiesiu keliu keliaujame paskui V. Putiną į Mordovijos lagerius

„Man atrodo, šis atvejis bus lakmuso popierėlis mūsų visuomenės ir teisėsaugos sistemoje“, – situaciją komentuoja Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, menotyrininkė L. Kreivytė. Ji aiškina, kad Vakarų demokratinėse valstybėse rasime daugybę atvejų, kai mene įvairiausiais būdais naudojamos ir vėliavos, ir himnų tekstai. Kartais vėliavos gali būti perplėšiamos ir panašiai. Pasak L. Kreivytės, pirmiausia turi būti gilinamasi į menininko intencijas, idėją, kodėl tai daroma, kas pasakoma.

Laima Kreivytė
Laima Kreivytė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Mūsų atveju meninėmis priemonėmis atkreiptas dėmesys, kad himnas yra sukurtas šlovinant didvyrius, sūnus, tuo metu moterys visą laiką būdavo antraeilėje padėtyje, į jas nekreipdavo dėmesio, ypač romantinio atgimimo sąjūdžio metu. Jos tiesiog perrašė himną, suaktualino, kad yra daug kyšininkavimo ir panašiai. Tai nėra joks himno įžeidimas, tai himno suaktualinamas ir bandymas padaryti, kad himnas mums prabiltų“, – aiškina menotyrininkė.

Menotyrininkė šiame kontekste prisiminė Rusijos grupę „Pussy Riot“, kurių daina cerkvėje, nukreipta prieš prezidentą Vladimirą Putiną, „joms atnešė katorgą“. Toks įspūdis N. Kreivytei susidarė iš Nadeždos Tolokonikovos laiško, kuriame dvejiems metams nuteista kalėti grupės narė prabilo apie kolonijos PK-14 kasdienybę ir pradėjo bado streiką reikalaudama žmogiškų sąlygų.

„Jei tokia meninė dekonstrukcija bus pradėta traktuoti kaip himno įžeidimas, mes tiesiu keliu keliaujame paskui V. Putiną į Mordovijos lagerius. Tai bus labai geras lakmuso popierėlis pažiūrėti, kokia yra mūsų, kaip valstybės, politinė branda“, – dėstė L. Kreivytė. Pasak L. Kreivytės, šio meninio gesto prasmė – pažadinti žmogaus sąmonę, kritinį mastymą. Esą jeigu menui uždrausime šitą dalyką daryti, tai bus pati tikriausia cenzūra.

Pašnekovė pastebi, kad kai Lietuvoje vyko Sąjūdis, žmonės buvo susitelkę ir neieškojo skirtumo tarp rusų, lenkų, žydų, lietuvių, gėjų, vieni kitų neįžeidinėjo. Tiesiog buvo didelis laisvės poreikis, siekis ištrūkti iš gniaužtų. „O dabar, kai turime laisvę, staiga pradedame vieni į kitus baksnoti, riboti ir reikalauti, kad kažkas kažko nedarytų. Manau, kad simboliai turi būti gerbiami, bet jie neturi būti nesveiki garbinami“, – kalbėjo Vilniaus dailės akademijos dėstytoja.

Visas performansas „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

D. Grybauskaitė dalyvaus buvusio Izraelio Prezidento Sh. Pereso laidotuvėse (13)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Jeruzalėje dalyvaus buvusio Izraelio Prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato Shimono Pereso laidotuvėse.

DELFI „Balsuok 2016” debatuose – B. Vėsaitė prieš A. Abromavičių (119)

DELFI tęsia „Balsuok 2016” debatų ciklą. Penktadienį 10 val. tiesioginėje vaizdo konferencijoje diskutuos buvusi socialdemokratų ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius.

M. Mažvydo biblioteka skelbia laimėjusi teisme ginčą dėl baldų pirkimo (10)

Neseniai po rekonstrukcijos duris atvėrusi nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia laimėjusi teisme ginčą dėl baldų pirkimo.

Teisėjo N. Meilučio brolis taip pat ketina tapti teisėju (18)

Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio jaunesnysis brolis Audrius Meilutis ketina tapti Kauno apylinkės teismo teisėju. Šį klausimą penktadienį posėdyje svarstys Teisėjų taryba.

R. Paksas su vidaus reikalų ministru aptars J. Miliaus atleidimą (36)

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas penktadienį susitiks su partijos deleguotu vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku aptarti, kodėl jis šią savaitę balsavo už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atleidimą.