Įsigaliojo atnaujinta Lietuvos karinė strategija, kurios viena esminių nuostatų - šalies gynybos principų pertvarkymas nuo teritorinės - "pats už save", prie kolektyvinės - "visi už vieną, vienas už visus".
Lietuvos kariuomenės kariai
© ELTA
Naująją strategiją, kuri pakeitė nuo 2000 metų galiojusį dokumentą, šią savaitę patvirtino krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, anksčiau jai pritarė prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

Karinėje strategijoje numatyta, kaip bus panaudojama Lietuvos kariuomenė įgyvendinant valstybės saugumo ir gynybos politikos tikslus taikos, krizės ir karo metu.

"Dokumente atspindėtas pasikeitęs Lietuvos statusas - nuo narystės NATO siekiančios valstybės prie visavertės Aljanso narės. Pasikeitė ir rizikos veiksniai", - BNS sakė L.Linkevičius.

Anot ministro, palyginti su 2000 metų karine gynybos strategija, svarbiausias skirtumas yra visuotinės gynybos principo atsisakymas, jį pakeičiant kolektyvinės gynybos principu. Taip pat atsisakoma teritorinės gynybos principo, pastangas koncentruojant į greitai dislokuojamų mobilių pajėgumų plėtrą. Kuriamas modernus aktyvusis rezervas, orientuotas naujų užduočių vykdymui. Ypatingas dėmesys skiriamas savanorių rengimui tarptautinėms misijoms bei paramai civilinei valdžiai.

2000 metų strategijoje buvo kalbama apie penkių kariuomenės brigadų kūrimą, tuo tarpu naujojoje strategijoje pereita prie vienos nuolatinės parengties brigados kūrimo planų.

Patvirtintoje strategijoje didelis dėmesys skiriamas krizių prevencijai bei antiteroristinių pajėgumų plėtrai.

Strategijoje rašoma, jog Lietuvai ir jos sąjungininkėms kylantys saugumo iššūkiai, pavojai ir grėsmės yra dinamiški, dažnai neapibrėžti, kartais neprognozuojami. Nepaisant to, Lietuvos saugumo aplinkos poveikis nacionaliniams interesams artimiausioje ateityje yra prognozuojamas.

Analizuojant konvencines karines grėsmes, strategijoje rašoma, jog artimiausioje Lietuvos saugumo aplinkoje tebėra valstybių, kuriose ne iki galo įtvirtinta demokratinė konstitucinė santvarka ir kurios išlaiko santykinai didelius karinius pajėgumus, todėl ateityje karinio pobūdžio grėsmių kilimo tikimybė išlieka. Taip pat vidutiniu ir ilgu laikotarpiu išlieka provokacijų, jėgos demonstravimo ir grasinimo jėga prieš Lietuvą pavojaus kilimo tikimybė.

Anot strategijos, NATO ribojasi su nestabiliais regionais, nualintais vidinių konfliktų, sąlygotų politinės, etninės ar religinės nesantaikos. Šie regionai gali tapti nevaldomi ir išplisti už savo ribų. Nestabili padėtis šiuose regionuose gali turėti įtakos ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir NATO bei Europos Sąjungos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Strategijoje pabrėžiama, jog terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos, taip pat ir NATO, Europos Sąjungos bei Lietuvos saugumui. Lietuvai ši grėsmė yra labiau išorinio pobūdžio, nes vidaus sąlygos nesudaro galimybių atsirasti teroristiniam tinklui. Lietuva gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu arba tranzitine terorizmo prieš kitas valstybes šalimi.

Lietuvos piliečiai užsienyje ir tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos kariai taip pat gali tapti teroristinių išpuolių aukomis. Kadangi terorizmas tebekelia grėsmę visame pasaulyje, teroristinių išpuolių prieš Lietuvą ir jos piliečius tikimybė tebėra ir ateityje gali išaugti.

Dokumente teigiama, jog vis daugėja šalių, pradėjusių branduolinių ginklų kūrimo programas. Dar didesnį pavojų kelia nenustatyti ginklų gamybai tinkamų branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų savininkai. Atsižvelgiant į augantį masinio naikinimo ginklą turinčių šalių skaičių ir didėjančias teroristų galimybės įsigyti tokį ginklą, ateityje potenciali grėsmė Lietuvai ir jos sąjungininkėms nemažės.

Taip pat konstatuojama, jog nors naujojoje Lietuvos saugumo aplinkoje karinio konflikto grėsmė yra smarkiai sumažėjusi, užsienio žvalgybos tarnybų priešiškos veiklos keliamas pavojus yra didelis ir ateityje nemažės.

Anot strategijos, nors ginkluotų konfliktų tikimybė yra maža, Lietuvos kariuomenė, veikdama kartu su NATO pajėgomis, turi užtikrinti patikimą atgrasinimą ir gynybą nuo bet kokios potencialios agresijos, provokacijų ir grasinimo jėga, nukreiptų prieš Lietuvą bei NATO.

Lietuva kaip NATO narė laikosi nuostatos, kad grėsmė, kylanti Aljansui ar kuriai nors jo narei, yra grėsmė, kylanti Lietuvai. Lietuva taip pat turi būti pasirengusi atsakyti į grėsmes ir pavojus, susijusius su terorizmu, masinio naikinimo ginklais, nekontroliuojama migracija, užsienio žvalgybos tarnybų priešiška veikla, ir kitus veiksnius, galinčius kelti pavojų valstybės saugumui ir gerovei.

Anot ministro L.Linkevičiaus, šiuolaikinėje saugumo aplinkoje karinės ir nekarinės grėsmės glaudžiai susijusios, o tradiciškai laikytoms nekarinėmis grėsmėms, tokioms kaip terorizmas, didelės stichinės ar ekologinės nelaimės, nekontroliuojama migracija, atremti gali nebepakakti civilinių pajėgumų, todėl yra pasitelkiama kariuomenės pagalba. Atnaujintoje karinėje strategijoje buvo patikslintos kariuomenės naudojimo užkertant kelią nekarinėms grėsmėms ir jos panaudojimo šalies viduje galimybės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (57)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (7)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (9)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (20)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (252)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (8)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (91)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (76)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (51)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (19)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...