"Ties planu, koks jis yra, yra sėkmingai dirbama, neatsiliekant nuo grafiko. Tai yra ta NATO sistema, kuri Lietuvai iš tikrųjų yra svarbiausia todėl, kad sutarimas yra labai aiškus - kad NATO gins visą NATO teritoriją", - BNS telefonu iš Briuselio sakė K.Jankauskas.
Paklaustas, kaip vertina Rusijos atstovų pareiškimus, kad Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių, K.Jankauskas atsakė: "Manau, kad tai yra daugiau derybinės taktikos pareiškimai. Žiūrint iš mūsų pusės, tiek noras, tiek galimybės susitarti išlieka".
Pastarosiomis dienomis iš Rusijos pusės vėl pasigirdo perspėjimų, kad žlugus deryboms su amerikiečiais rusai dislokuos "Iskander" raketų sistemą Lietuvos kaimynystėje - Karaliaučiaus krašte ir Baltarusijoje, taip pat Krasnodaro krate.
K.Jankausko teigimu, NATO ir Rusijos derybų dėl PRG postūmis turėtų būti įvertintas gegužę Čikagoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, tačiau Maskva kol kas nėra atsakiusi, ar dalyvaus šiame susitikime aukščiausiu lygiu.
"Šiandien konstatuoti, kaip bus, turbūt, yra per anksti. Ar tokia galimybė išlieka - be abejo, ir mūsų siekis įgyvendinti tai, kas buvo nuspręsta Lisabonoje, esame tam pasiruošę. Bet vėlgi noriu, kad tai du visiškai skirtingi dalykai - tai, ką kuria NATO, o Čikagoje su Rusija galbūt būtų pasiektas susitarimas dėl dviejų sistemų bendradarbiavimo", - svarstė K.Jankauskas.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad Maskvos atsakomieji veiksmai į JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dislokavimą Europoje bus "protingi ir pakankami", bet neužvers tolesnių derybų galimybės. Antradienį naujienų agentūra "Interfax", remdamasi kariniais šaltiniais Maskvoje, pranešė, kad žlugus deryboms dėl PRG, Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje gali būti dislokuotos taktinės raketų sistemos "Iskander", galinčios nešti ir branduolinį ginklą.
K.Jankauskas taip pat sakė, kad NATO yra pasirengusi tartis su Rusija dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (angl. Treaty on Conventional Armed Forces in Europe - CFE), kurioje Rusija savo dalyvavimą sustabdė 2007 metų pabaigoje.
"Tai yra teisiškai įpareigojanti sutartis. NATO kaip toks nėra CFE dalyvis, yra NATO narės, kurios yra CFE narės, yra NATO narės, kurios nėra CFE narės. Šiuo metu CFE sutarties nevykdo viena valstybė, nevykdo inspekcijų ir informacijos tiekimo. Ta valstybė yra Rusija, kuri apie tai yra pranešusi. Visos kitos šalys kol kas tą sutartį vykdo tiek, kiek tai yra įmanoma iš savo pusės", - kalbėjo ambasadorius.
Jis pažymėjo, kad pastarųjų metų amerikiečių bandymai derėtis su Rusija šiuo klausimu sustojo, kuomet "tapo aišku, kad šiuo metu nėra valios ir sutarimo, kaip judėti toliau".
"Iš esmės išsiskyrimas įvyko štai dėl ko - NATO šalys iš savo pusės sakė, kad mes galime kalbėti apie papildomus dalykus, ginkluotės kategorijas, kažką tokio, kas atspindėtų visą moderną, naująją situaciją. Tačiau jei mes esame partneriai, (...) turime sutarti, kad tuos dalykus, kuriuos esame sutarę vykdyti, mes turime vykdyti. Ir šioje vietoje nuomonės išsiskyrė. (...) Šiandien čia ir esame, ir iš tikrųjų situacija yra šiek tiek "pakabinta", bet iš savo pusės bent jau aiškiai įvardinkime, dėl ko. Iš NATO narių, esančių CFE nariais, pusės ta informacija yra teikiama", - sakė K.Jankauskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos poziciją šiame kontekste, jis pažymėjo, kad Vilnius yra "deklaravęs pasirengimą prisijungti, jeigu sutartis taptų atvira". Tačiau diplomatas pridūrė, kad vadinamoji adaptuota CFE sutartis, kuris leidžia jungtis ne tik kariniams blokams, bet ir valstybėms, nėra įsigaliojusi, todėl Lietuva prie jos jungtis negali.