Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė susitikimo su žurnalistais Briuselyje metu pabrėžė, kad dabar visos derybos ir darbai nukreipti į pabėgėlių klausimo sprendimų paieškas. Ji atkreipė dėmesį, kad tai kompleksinė problema, kurios valstybės po vieną neišspręs.

Ambasadorė atskleidė, kad dabar yra daugiausiai dirbama ties vadinamųjų hot-spotų, t.y. informacijos centrų klausimu, kad jie pradėtų normaliai funkcionuoti, kad žmonių pirštų antspaudai būtų paimti, jie užregistruojami, užfiksuojama, iš kur atvykę, nustatoma, ar iš tikrųjų žmogus atvyko iš konfliktinės zonos, ar jam priklauso tarptautinė apsauga ir pabėgėlio statusas, ar vis tik jis yra migrantas.

Jovita Neliupšienė
„Padalinus tuos žmonių srautus, galima tikėtis, kad tie, kurie turi teisę į tarptautinio pabėgėlio statusą, turės savotišką pasirinkimą, ar jie važiuoja į tą šalį, kuri nustatyta, kaip jiems skirta perkėlimo valstybė, arba grįžta į valstybę, iš kurios jie atvyko”, - sakė ji.

Anot J. Neliupšienės, visada yra žmogiškumo faktorius, todėl bus atsižvelgiama į daugelį dalykų, ar žmonės turi artimųjų ar giminių tam tikroje šalyje, ar yra vienokių ar kitokių integracinių ar sveikatos aplinkybių, dėl kurių žmogus turėtų būti kažkurioje konkrečioje valstybėje. „Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas, juk kalbama apie žmones, o ne apie daiktus”, - pabrėžė ji.

Pasitikslinus, ar galima teigti, jog pabėgėliams atsisakius važiuoti į Lietuvą, jie bus grąžinti atgal, ji dar kartą pakartojo: “Bus nagrinėjamas kiekvienas atskiras atvejis, bet greičiausiai, kad taip”.

Pasidomėjus, ar migrantų skaičiui didėjant, nesikeis proporcija, kiek pabėgėlių turi priimti kiekviena šalis, J. Neliupšienė patikino, kad kol kas yra vykdomas teisinis susitarimas, kuris buvo priimtas 28 valstybių.

“Jeigu bus teikiami kažkokie kiti sprendimai, remiantis kitais esančiais faktais, tuomet bus ir svarstoma. Kol kas ne laikas, kadangi yra tiek daug techninių problemų ir tiek daug klausimų, įgyvendinant dabartinį sutarimą. Manau, kad reikia pirmiausiai pažiūrėti kaip jis veikti, ar efektyvus, ar duoda rezultatų, ir tik tada pradėti kalbėti apie naujus skaičius”, - svarstė Lietuvos ambasadorė ES.

Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Ką pabėgėliaims veikti Lietuvoje?

Paklausta apie tai, ką pabėgėliai galėtų veikti Lietuvoje, J. Neliupšienė pripažino, kad kol kas diskusijos apie tai nėra, tačiau, jos nuomone, žmonėms, ministrams ar atstovams, kurie užsiima pabėgėlių su tarptautine apsauga integracija, vertėtų ties šiuo klausimu susėsti.

Ji pabrėžė, kad visą laiką buvo pabrėžiama, kad integracija yra nacionalinės kompetencijos klausimas ir kiekviena šalis skirtingai jį sprendžia. Pavyzdžiui, Vokietijoje pagal tam tikrą schemą žmonės paskirstomi po skirtingas žemes, Švedijoje žmonės gali laisviau rinktis, o Lietuvoje tokios praktikos, kaip integruoti tokį didelį žmonių skaičių, apskritai nėra.

Paprašyta pakomentuoti, ar pabėgėliai galėtų būti naudingi Lietuvos ūkininkams, kurie sunkiai randa žmonių, galinčių nuimti derlių, ambasadorė teigė, kad visokios darbo jėgos reikia.

“Dalis tų pabėgėlių tikriausiai bus nekvalifikuota darbo jėga arba negalės įsilieti taip lengvai į kvalifikuotos darbo jėgos rinką dėl kalbos barjero ar dėl kažkokių kultūrinių skirtumų, bet manau, kad tų darbo vietų, jei pažiūrėtume į statistiką, yra laisvų ne tik žemės ūkyje, bet ir įvairiose pramonės įmonėse”, - dėstė J. Neliupšienė.

Jos nuomone, kai žmonės bėga nuo konflikto ir turi problemų savo kraštuose, jie turėtų būti suinteresuoti įsitvirtinti ir turėti tvirtą pagrindą po kojomis, nes jiems nebus garantuotas nuolatinis socialinis išlaikymas – pabėgėliai turės rasti darbą ir gaus leidimą gyventi Lietuvoje bei privalės patys pasirūpinti savimi.

Kitos valstybės dar tik siunčia savo atstovus, žiūri situaciją, aiškinasi, kaip jos dalyvaus tame procese ir kaip bus formuojami sąrašai žmonių, kurie vyks į vieną ar kitą valstybę. Jos teigimu, per artimiausią mėnesį bus suformuota bendra politika, kaip atvykę žmonės turi būti paskirstyti.

DELFI primena, kad pirmadienį, spalio 12 dieną, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, pirmininkaujantis komisijai pabėgėlių klausimais, informavo, kad siekiant motyvuoti pabėgėlius atvykti į Lietuvą, Vyriausybė ketina parengti informacinę kampaniją apie šalį bei dalyti lankstinukus dar pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Ambasadorė atkreipė dėmesį, kad kol kas registracijos centrai nepradėjo dirbti pilnu pajėgumu, trūksta žmonių, kurie tuo užsiimtų, trūksta gebėjimų ir supratimo, kaip procesas turi vykti kuo sklandžiau ir būtų kuo efektyvesnis. Jis išskyrė kol kad vienintelį sėkmingą atvėjį, kai 19 žmonių išvyko į Švediją.