Vyrai miršta 2 kartus dažniau nei moterys

Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovo pavaduotojas dr. Alvydas Navickas, daugybę metų tyrinėjantis mirčių statistiką Lietuvoje, teigia, kad Lietuva ES kontekste išskiria pagal visus neigiamus rodiklius.

Seime surengtoje konferencijoje pristatydamas smurtinių mirčių Lietuvoje dinamiką 1994-2008 m., pranešėjas pabrėžė, kad pats didžiausias bendras mirtingumas (nuo visų priežasčių) Lietuvoje buvo 1994 m. Tuo metu standartizuotas mirtingumo rodiklis siekė 1202,6 mirčių šimtui tūkstančių gyventojų. Tiesa, menkai jis pasikeitęs ir dabar – registruojama 1033,8 mirties atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Vyrų mirtingumas maždaug dvigubai didesnis nei moterų. Vyrų mirtingumo rodiklis 2008 m. siekė 1503,8, o moterų – 711,7.

1994 m. registruota ir daugiausiai savižudybių – 47,2 šimtui tūkstančių gyventojų. Tais metais nusižudė 1703 žmonės. 2006-2007 m. nusižudė jau 600 žmonėmis mažiau, 2008 m. – 1111 žmonių, o pernai savižudybių skaičius vėl ūgtelėjo – nusižudė 1138 žmonės. Anot A. Navicko, tai greičiausiai susiję su dabartine krize. Ypatingai aukšti savižudybės rodikliai tarp vyrų (87,5 šimtui tūkstančių gyventojų 1994 m. ir 52-56 – šiuo metu).

Nužudymų rodiklis 1994 m. siekė 13,6 šimtui tūkstančių gyventojų, per pastaruosius metus jis sumažėjo beveik dvigubai – iki 7.

„Keista, tačiau didėja nepatikslintų mirčių statistika. nuo 1994 m. jų padaugėjo beveik dvigubai. Tai rodo, kad savižudybių ir žmogžudysčių statistika nėra visai tiksli – ji gali būti sąlygota diagnostikos trūkumų. Ypač diagnostika prastėjo nuo 2000 m.“, - teigė pranešėjas. Anot jo, pagal neišaiškintų mirčių skaičių ES lenkiame 5,3 karto, o Italiją – net 112 kartų.

Alvydas Navickas
Ilgiausiai gyvena italai ir prancūzės

A. Navicko duomenimis, 2008 m. ES nuo įvairių priežasčių iš viso mirė beveik 5 mln. žmonių. Bendras standartizuotas mirčių rodiklis ES siekia apie 620 šimtui tūkstančių gyventojų. Lietuvoje jis dvigubai didesnis – 1033,8. Taigi Lietuva pagal mirtingumą ES vidurkį lenkia daugiau nei 1,7 karto, o mažiausiai išmirštančius italus – daugiau nei 2 kartus.

Bendras vyrų mirtingumas Lietuvoje yra 1,9 karto didesnis už ES vidurkį (atitinkamai 1502,8 ir 792,5). Italus vyrus mes lenkiame net 2,3 karto. Moterų mirtingumo rodiklis už ES vidurkį didesnis 1,6 karto (atitinkamai 717,7 ir 482,1 proc.). Prancūziją, kurioje moterys gyvena ilgiausiai, lenkiame 2,4 karto.

Pagrindinė mirčių priežastis – širdies ir kraujotakos ligos. ES jos sudaro 40 proc. visų mirčių, Lietuvoje – net 54 proc. Antroji mirčių priežastis – vėžiniai susirgimai (atitinkamai 27 ir 19 proc.). Išorinės mirčių priežastys ES sudaro apie 5 proc., Lietuvoje – apie 11 proc.

Lietuvoje moterų savižudybių tiek pat, kaip Liuksemburge

2008 m. ES ne dėl ligos mirė beveik 238 tūkst. žmonių. Savižudybės tarp jų sudarė 23,9 proc. Lietuvoje procentas panašus, tik mirčių nuo išorinių priežasčių kur kas daugiau. Dar didesnės žirklės nužudymų statistikoje. Šioje mirčių grupėje ES nužudymai sudaro 2,1 proc., Lietuvoje – per 5 proc.

Bendras mirčių nuo išorinių priežasčių rodiklis ES siekia 38,6 šimtui tūkstančių gyventojų, Lietuvoje – 134, t. y. 3,5 karto didesnis. Olandiją, kurioje yra mažiausias mirtingumas nuo išorinių priežasčių, mes lenkiame net 5,2 karto. Vyrų mirčių rodiklis perkopia per 200 ir ES vidurkį lenkia 4 kartus, o rečiausiai ne sava mirtimi mirštančius olandus vyrus – 6,7 karto. Moterys nuo išorinių priežasčių Lietuvoje taip pat miršta dažniausiai – 2,6 karto dažniau nei ES ir 4 kartus už rečiausiai nukenčiančias graikes.

2008 m. savižudybių standartizuotas rodiklis Lietuvoje siekė 30,7 šimtui tūkstančių gyventojų, ES vidurkis – 9,8. Taigi europiečius lenkiame 3,1 karto, o graikus, kurie žudosi rečiausiai (savižudybių rodiklis siekia vos 2,8), – net 11 kartų. Tiesa, pagal moterų savižudybių statistiką, kaip bebūtų keista, mus išstūmė Liuksemburgas, kuriame moterys žudosi panašiai, kaip pas mus (9,1 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų). Tai 2,5 karto daugiau už ES vidurkį ir net 35 kartus daugiau už Graikiją.

Lietuva kartus su savo kaimyninėmis Latvija ir Estija turi ir didžiausius žmogžudysčių rodiklius ES (jie svyruoja apie 7 atvejus šimtui tūkstančių gyventojų, ES vidurkis – 1). Pagal vyrų nužudymus ES vidurkį lenkiame 8,3, pagal moterų – 6,7 karto. Lietuvoje nužudoma net 17 kartų dažniau nei mažiausiai žmogžudysčių turinčioje Didžiojoje Britanijoje.