Vykdydamas sudėtingą ilgalaikę žvalgybinę operaciją Valstybės saugumo departamentas surinko ir prokuratūrai pateikė duomenis, kurie leidžia įtarti, kad praėjusį trečiadienį sulaikytas asmuo vykdė prieš Lietuvą nukreiptą žvalgybinę operaciją, kurios tikslas – prasiskverbti į Lietuvos valstybei vadovaujančias institucijas, Lietuvos teisėsaugos bei žvalgybos tarnybas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį patenkino prokuroro prašymą skirti sulaikytajam griežčiausią kardomąją priemonę ir leido jį suimti trims mėnesiams, informuoja prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal straipsnį, kuris numato atsakomybę tam, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų departamentas, bendradarbiaujant su VSD.
Tai jau ketvirtas šnipinėjimo atvejis, apie kurį per pastaruosius metus paskelbė Lietuvos teisėsauga ir žvalgyba.
Pernai VSD nustatė du su Baltarusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU galbūt bendradarbiavusius asmenis – valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį Romualdą Lipskį ir Lietuvos kariuomenėje paramediku tarnavusį Andrejų Ošurkovą. Jų bylos šiuo metu nagrinėjamos teisme.
Paskutinę praėjusių metų dieną paskelbta apie sulaikytą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininką, kuris, įtariama, šnipinėjo užsienio valstybei teikdamas ją dominančią informaciją, taip pat – ir įslaptintą. Taip pat sulaikytas asmuo, kuriam minimas karininkas teikė surinktus duomenis. Kokiai valstybei dirbo įtariamieji, tuomet nepranešta, apie šį tyrimą daugiau informacijos kol kas neskelbta.
Tai kokybiškai naujas dalykas
„Šiuo atveju sulaikytas etatinis darbuotojas, kuris, kaip suprantama, neturėjo diplomatinės priedangos, tiesiog dirbo Lietuvos teritorijoje ir dėl to buvo sulaikytas“, - sako A. Anušauskas.
Pasak A. Anušausko, ne visi Lietuvoje dirbantys Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai gali turėti diplomatinę priedangą. „Reikia veikiančių ir nelegaliai, slapta, pridengusių kitomis tapatybėmis. Detalių negaliu pasakyti, bet šiuo atveju kalbama apie tai“, - sako politikas.
A. Anušauskas teigia, kad Rusijos pusė galbūt padarė klaidų, todėl Lietuvos teisėsaugos institucijos galėjo imtis veiksmų.
Tačiau politikas pabrėžia, kad Lietuvoje tikrai nėra žinomi visi galimi Rusijos agentai: „Jie gali prisidengti verslininkais, mokslininkais – bet kokia tapatybe. Eiliniu žmogumi, vairuotoju. Jie tą daro gana sėkmingai naudodamiesi svetimomis kitų šalių piliečių tapatybėmis“.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad Rusijos specialiosios tarnybos Lietuvoje dirba gana intensyviai.
„Ką mes ir kalbame pastaruosius porą metų, kad Rusijos žvalgyba labai intensyviai dirba. Čia tiesiog iliustracija to viso kalbėjimo, kad konkretus žmogus vykdo tą veiką“, - teigia politikas.
Ar bandys susigrąžinti į Rusiją?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė teigia neturinti informacijos apie Rusijos FST pareigūno sulaikymą, bet neabejoja, kad Rusija bandys susigrąžinti savo pareigūną.
R. Juknevičienė priminė Valstybės saugumo departamento informaciją, kad Rusijos specialiųjų tarnybų veikimas Lietuvoje tampa vis agresyvesnė.
„Tačiau trūksta informacijos, kad galėčiau kvalifikuotai pakomentuoti: ar tai susiję su NATO paslaptimis, ar tai bendra operacija su partneriais, ar kokių kitų dalykų. Tik vienas dalykas yra ypatingas, kad tai Rusijos Federacijos pilietis. Turėkime omenyje, kas toliau seks, kokia bus reakcija“, - sako politikė.
Teisininkas: Rusija piliečio susigrąžinti negali
Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka teigia, kad jeigu Rusija bandys susigrąžinti Lietuvoje už šnipinėjimą sulaikytą savo pilietį, ji gali atsimušti į teisės sieną. Nebent imtųsi priemonių, kurios Lietuvoje nevadinamos teisinėmis.
„Jeigu Rusijos Federacijos pilietis sulaikomas Lietuvoje įtariant, kad toks žmogus padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, savaime suprantama, kad Lietuva yra savarankiška atlikti baudžiamąjį persekiojimą“, - sako profesorius.
Pasak R. Jurkos, jeigu yra pakankamai duomenų, kad užsienietis padarė nusikaltimą Lietuvos valstybei, nėra jokių svertų, kurių pagrindu Rusija galėtų tikėtis susigrąžinti iš Lietuvos savo pilietį.
„Vienintelis atvejis yra pabėgimas. Bet pagal mūsų įstatymus, jeigu tai yra užsienietis, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio, paprastai toks asmuo yra pirmiausia sulaikomas, paskui suimamas. Kol vyksta tyrimas, jo laisvė ganėtinai apribota. Aš nematau pagrindų, kuriais remdamasi Rusijos Federacija ir jos institucijos galėtų prašyti susigrąžinti savo pilietį“, - sakė teisininkas.
Pasak jo, jeigu toks asmuo Lietuvoje būtų pripažintas kaltu, į savo šalį jis grįžtų tik atlikęs bausmę Lietuvoje.
R. Jurka sutiko, kad Rusija galbūt galėtų imtis keršto per Lietuvos piliečius Rusijoje, bet tai jau ne teisiniai įrankiai.
Klausiamas, ar įmanoma, kad Lietuvoje nuteistas Rusijos pilietis grįžtų į Rusiją atlikti bausmės, R. Jurka sakė, kad to nebūtų.
„Kai kalbame apie šnipinėjimą Lietuvoje tenkinant kitos valstybės interesus, tai Lietuvoje tokie veiksmai yra neteisėti, nusikalstami. Bet tai nereiškia, kad Rusijoje tai yra nusikaltimas. Ten nėra už tai baudžiama. Tokiu atveju Rusijos Federacija negali turėti jokios vilties prašyti, kad žmogus būtų perduotas nuosprendžio vykdymui, nes ten tai nėra nusikaltimas. Jis negali atlikti bausmės pagal Lietuvos teismo priimtą nuosprendį valstybėje, kurioje tai nėra nusikaltimas“, - sako R. Jurka.
