Lietuvoje saugiai jaučiasi tik apie pusę gyventojų

 (151)
Lietuvoje apie pusę gyventojų tamsiu paros metu jaučiasi nesaugūs savo gyvenamajame rajone, šiek tiek mažiau nei pusė piliečių kartais arba nuolat jaučia nerimą, kad į jų namus gali būti įsilaužta, o 41,6 proc. žmonių baiminasi galintys tapti smurtinio nusikaltimo aukomis.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tokie duomenys paaiškėjo Kauno technologijos universitetui (KTU) 2011 m. atlikus „Europos socialinio tyrimo“ apklausą.

Mokslininkai teigia, kad asmeninio nesaugumo jausmas gali būti susijęs su socialinio pasitikėjimo stoka, mat tyrimai rodo, kad kuo žmogus labiau linkęs pasitikėti kitais žmonėmis, tuo saugesnis jaučiasi pats.

Žmonės taip pat dažniau jaučia asmeninį saugumą, jeigu pasitiki teisėsaugos institucijomis bei teisine sistema, įtakos asmeninio saugumo jausmui turi ir pasitikėjimas vyriausybe bei pasitenkinimas demokratijos veikimu.

Beje, asmeninis saugumo jausmas tiesiogiai susijęs ir su laimės jausmu – kuo žmogus asmeniškai jaučiasi laimingesnis ir patenkintas savo gyvenimu, tuo stipriau jaučia ir saugumo jausmą.

„Bendra atmosfera valstybėje yra tokia: tie, kurie nepasitiki institucijomis bei kitais žmonėmis, bijo vaikščioti gatvėmis, bijo būti smurtinio nusikaltimo aukomis ir panašiai“, - DELFI teigė KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius.

Paklaustas, kur yra pagrindinė nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo institucijomis priežastis, V. Morkevičius aiškino, kad visuomenės baimės ir nepasitikėjimo jausmai sudaro uždarą ratą, kuriame egzistuoja priežastiniai ryšiai: viena vertus, pernelyg menkas pasitikėjimas bendrapiliečiais ir teisėsauga gali lemti nesaugumo jausmą, antra vertus, saugumo jausmo stoka gali sudaryti sąlygas nepasitikėti nei teisėsauga, nei bendruomenės nariais.

„Jeigu žiūrėtume į žmonių nepasitikėjimą kitais žmonėmis, dažnai sakoma, kad jis vyrauja postkomunistinėse visuomenėse ir greičiausiai ateina iš tų sovietinių laikų, nes Vakaruose įvairios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savanoriška veikla sutvirtina pasitikėjimą kitais žmonėmis. Lietuvoje ir kitose postkomunistinėse šalyse to yra mažiau. Pas mus mažesnis ir socialinis aktyvumas, todėl tai tikriausiai ir lemia nepatiklias nuostatas – tuomet baisu vaikščioti gatvėmis ir panašiai“, - svarstė mokslininkas.

V. Morkevičius teigia, kad šį ratą būtų galima sunaikinti įtraukiant atskirus visuomenės narius į bendrą veiklą, kuriant bendruomeninius ryšius. „Lietuvoje saugumo jausmas apskritai auga, bet Europoje mes esame gale – kitose šalyse saugumo jausmas nepalyginamai didesnis“, - teigė mokslininkas.

Lietuviai, ukrainiečiai ir graikai jaučiasi nesaugiausiai

„Europos socialinio tyrimo“ apklausoje gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie jaučiasi saugiai vaikščiodami tamsoje savo gyvenamajame rajone. Atsakymai atskleidė, kad labai saugiai jaučiasi tik 5 proc. apklaustų respondentų, saugiai – 48,4 proc., nesaugiai – 39 proc., labai nesaugiai – 7,6 proc.

Apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakymai parodė, kad saugiai Lietuvoje jaučiasi tik apie pusę gyventojų, tačiau tai apie 10 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Tuomet saugiai arba labai saugiai sakė besijaučiantys 44,5 proc. žmonių, praėjusiais metais – 53,4 proc.

Tačiau lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje asmeninis saugumas vienas mažiausių: tarkime, Slovėnijoje saugiai ir labai saugiai jaučiasi 92,9 proc. gyventojų, Suomijoje – 90,5 proc., Norvegijoje – 89 proc. Graikijos, Ukrainos ir Lietuvos piliečiai jaučiasi patys nesaugiausi – Graikijoje saugiai ir labai saugiai jaučiasi tik 52,1 proc. žmonių, Ukrainoje – 52,5 proc.

Europos šalių pasitikėjimo vidurkis – 75,2 proc. piliečių, kurie jaučiasi arba saugiai, arba labai saugiai.

Saugiausiai gyventojai jaučiasi Marijampolės ir Šiaulių apskrityse, nesaugiausiai – Klaipėdos ir Vilniaus. Pavyzdžiui, Marijampolėje saugiai arba labai saugiai jaučiasi 61,3 proc. žmonių, Klaipėdos apskrityje – 41,9 proc.

Nesaugiai dažniau jaučiasi moterys bei vyresni šalies gyventojai. Pavyzdžiui, į klausimą ar jaučiasi saugiai tamsiu paros metu savo gyvenamajame rajone, teigiamai atsakė 49,5 proc. moterų ir 60,1 proc. vyrų. Lyginant pagal amžių, iš 30-ies metų amžiaus ir jaunesnių respondentų saugiai jautėsi 59,5 proc. žmonių, iš 61-erių metų amžiaus ir vyresnių gyventojų grupės – 49,5 proc.

Dalis lietuvių jaučia nerimą dėl galimo įsilaužimo ar smurto

Gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, ar jiems kyla nerimas, kad į jų namus gali būti įsilaužta. Nuolat arba labai dažnai šitoks nerimas kankina 6,8 proc. žmonių, kartais – 39,7 proc., labai retai – 21,1 proc., niekada – 32,5 proc.

Paklausus, ar kyla nerimas dėl to, kad gali tapti smurtinio nusikaltimo aukomis, gyventojų nuotaikos buvo panašios: nuolat ar labai dažnai nerimauja 5,3 proc. žmonių, kartais – 36,3 proc., labai retai – 21,9 proc., niekada – 36,5 proc.

Taigi nerimo dėl galimo įsilaužimo Lietuvoje nejaučia arba beveik nejaučia 53,6 proc. gyventojų, dėl galimo smurto – 58,4 proc.

Šios tendencijos nuo 2009-ųjų ne itin pasikeitė.

Apibendrinus Europos šalių duomenis, aiškėja, kad dėl įsilaužimo nerimo nejaučia arba jaučia jį tik retai 71,9 proc. respondentų, dėl galimo smurto – 81 proc.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 m. gegužės- rugpjūčio mėn. Apklausos metu apklausta 1619 respondentų. KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto tyrima, pavadinimu „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena“, finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ar moteris ištikima, patikrino melo detektoriumi: svarbiausios 15-25 sekundės po klausimo (49)

Partnerės ištikimybe dažniau abejoja vyrai, kurie apsėsti minties dėl galimos išdavystės ryžtasi ir keisčiausiems antrųjų pusių patikrinimo būdams.

Padaugėjus pranešimų apie neprižiūrimus vaikus, Panevėžys nebeturi kur jų dėti (43)

Panevėžio socialinių paslaugų centras, padaugėjus pranešimų apie smurtą patyrusius ar neprižiūrimus vaikus, nebeturi, kur jų priglausti. Užimtos visos trumpalaikės ir ilgalaikės globos vietos, kartu būna mažamečiai ir paaugliai, nors grupinio vaikų gyvenimo namai pritaikyti tik trumpalaikei globai.

A. Veryga: nelabai realu, kad ligoninėje nepastebėjo gimdymo (26)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tik po teisėsaugos tyrimo spręs, ar ministerijoje sudaryti darbo grupę, kuri analizuotų situaciją, kaip Jonavos ligoninės patalpose niekieno nepastebėta galimai pagimdė ir iš karto kūdikio atsikratė moteris, o paskui vaiko kūnelis su šiukšlėmis pateko į konteinerį, kur jį policija ir rado.

Startas žiemos išvarymui duotas: Lietuva rinkosi į Užgavėnes Rumšiškėse (11)

Šimtai žmonių tradiciškai rinkosi į Lietuvos Užgavėnių sostine tituluojamas Rumšiškes. Šįmet čia susirinkusiuosius stebino ne tik lietuvių išmonė kuriant Užgavėnių kaukes, bet ir organizatorių paruoštos pramogos.

A. Zuokas lieka vadovauti Lietuvos laisvės sąjungai (74)

Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir toliau vadovaus Artūras Zuokas.